Kaip Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras, gali būti, jog referendumais Rusija siekia įsitvirtinti okupuotose teritorijose ir vėliau pasinaudoti galimybe toliau atakuoti Ukrainą. Kitas scenarijus – prisijungus šias teritorijas gali būti siekiama deeskaluoti konfliktą, siekiant įtvirtinti jų pavaldumą Rusijai kaip naują politinę realybę.
„Labai svarbu, kad Vakarai nepasikabintų ant šito kabliuko – iš to, ką mes girdime dabar, pasisakymų atrodo, kad šitaip nebus, tai labai gerai. Kitaip tariant, kad nebūtų taip, kad jeigu pasiūlys deeskalaciją (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas, jau įtvirtinęs naują geopolitinę realybę okupuotose teritorijose su šitais referendumais, kad nebūtų spaudimo Kyjivui tokio neoficialaus, kad eikit į tas derybas, nes bet kokia taika vis tiek geriau negu karas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tai čia yra tas blogos taikos scenarijus, kai iš esmės gali būti taip, kad Rusija susikurtų dar vieną forpostą ir iš to forposto po kelerių metų vėl galėtų plėstis“, – pridūrė jis.
Antradienį paskelbta, kad okupuotose Donbaso, Chersono ir Zaporižios srityse rugsėjo 23–27 dieną bus rengiami balsavimai dėl prijungimo prie Rusijos.
Vakarų lyderiai pasmerkė šią žinią, iš anksto pareikšdami, jog nepripažins fiktyvių balsavimų rezultatų.
L. Kasčiūno teigimu, V. Putinas viliasi palaužti europiečių valią aukštomis energetikos kainomis, pasiekti susipriešinimą tarp Vakarų valstybių ir taip palaužti norą remti Ukrainą.
„Labai svarbu, kad nepasikeistų nuostata, kad kada baigsis karas, turi nuspręsti pati Ukraina. Ne kažkas, ne primestose derybose“, – pabrėžė Seimo narys.
Pasak jo, kol kas Vakarų šalys yra vieningos dėl šios pozicijos, tačiau neatmeta galimybės, jog „vieną ar kitą valstybę išmušus per protestus, per reikalavimą spręsti vidines socialines problemas“, bendras Europos Sąjungos balsas gali susilpnėti.
