Anot jo, gali būti, kad šalia tradicinių krašto apsaugos sistemos poreikių po gynybos finansavimu bus „pakišami“ dvigubos paskirties projektai, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingi keliai.
„Viską pamatysime, kai pamatysime detalų krašto apsaugos sistemos biudžetą. Tada bus galima kalbėti, ar yra gudravimo, ar ne. Jo gali būti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pranešė, kad gynybai kitų metų biudžete bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba beveik 4,8 mlrd. eurų.
I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.
Visgi, anot premjerės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje, tai yra laiku išvystyti kariuomenės diviziją, įgyvendinti projektus, susijusius su NATO sąjungininkų priėmimu.
L. Kasčiūnas sako keliantis klausimą, ar siūlomas gynybos biudžetas tikrai leis vystyti diviziją numatytais terminais.
„Mano esminis klausimas yra ir premjerei, ir prezidentui, kuris vertins biudžetą. Tai yra, ar tie pinigai, kurie bus skirti, iš įvairių variantų, ar iš tam tikrų kreditų, skolų ir visa kita, ar jie mums padės sukurti pilno operacinio pajėgumo diviziją pagal grafiką?“ – kalbėjo konservatorius.
Pasak jo, reikia rasti pinigų ir oro gynybos stiprinimui.
„Jeigu visa tai galima įgyvendinti ir judėti iš tų pinigų, kurie yra dabar skiriami ir planuojami skirti, tada yra viena istorija. Jeigu ne, tai yra apgavystė, tai yra melas, ir tada mūsų kalbos partneriams ir amerikiečiams apie tai, kad turėsime tuos 5-6 proc. BVP, iš esmės bliūkšta“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai yra smūgis mūsų valstybės patikimumui, jeigu mes iš tikrųjų pritempinėjam, pakišinėjam ir sužinosim, kad koks nors darželis bus Vilniuj pastatytas iš krašto apsaugos sistemos pinigų. Taip būti negali. Jeigu taip bus, bus blogai“, – pridūrė jis.
Anot politiko, šitaip gudraudama valstybė žalotų tik save.
„Tu čia savęs neapgausi. Ir jeigu neinvestuosi pinigų, gynybos nesukursi. Bet lygiai taip pat tas gudravimas, jis pakirs mūsų mūsų autoritetą tarptautinių partnerių akyse“, – tvirtino parlamentaras.
„Jokių didelių šansų, kad mes palaikysime gudravimu paremtą biudžetą, tikrai nėra. (...) Gal netgi padarysime taip, kad siūlysime pataisas, kurios gali taisyti situaciją, jeigu to reikės“, – teigė L. Kasčiūnas.
BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.
Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
