L. Kasčiūnas interviu LRT radijui trečiadienį tvirtino, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms.
„Ten buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi, tai reiškia, kad apgręžimo politika yra pateisinama, tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Tai aš visiškai sutinku, kad tai reikia padaryti“, – sakė jis.
„Bet faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie iš to gali ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Komiteto narys, naujos opozicinės frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas su tuo sako kategoriškai nesutinkantis, kadangi Europos Sąjunga taiko labai aukštus žmogaus teisių standartus, o Lietuva, stodama į Bendriją, įsipareigojo standartų laikytis ir užtikrinti teisės viršenybę.
„Manyčiau, kad jei mes susimausime šioje situacijoje su migrantais, mes kaip tik padarysime tokią meškos paslaugą Rusijos saugumo architektams, kurie nori sugriauti šitą vertybinę sistemą. Nemanau, kad žmogaus teisių gynėjai bendradarbiauja, sudaro kažkokias sąjungas su Baltarusija, Rusija. Priešingai – Rusijai būtų labai malonu sugriauti europines vertybes“, – kalbėjo jis.
Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, EŽTT praėjusią savaitę neleido Lietuvos pasieniečiams išsiųsti penkių afganistaniečių atgal į Baltarusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienio vakarą patvirtino, kad minėti penki afganistaniečiai antradienį sulaikyti Lietuvos teritorijoje, maždaug 250 metrų nuo Lietuvos sienos su Baltarusija. Lietuva žada pateikti skundą EŽTT dėl pritaikytų apsaugos priemonių.
