Laura, kokioje šeimoje užaugote? Kokia buvo Jūsų vaikystė?
Užaugau Vilniuje, paprastoje, vidurinės klasės šeimoje. Keletą metų gyvenome su šeima užsienyje dėl tėčio darbo. Šeima buvo mano didžiausias emocinis ir psichologinis ramstis. Iki šiol esu labai artima su jais.
Nors turėjau gražią vaikystę, pilną tėvų meilės ir palaikymo, ji nebuvo apsupta prabangos. Mano šeima visada stengėsi man suteikti viską, ką galima geriausią, tačiau yra buvę ne vienas momentas augant, kai reikėdavo skaičiuoti pinigus.
Matydama tėvų sunkų darbą, supratau, kad norėdama kažko pasiekti gyvenime turiu dirbti dar daugiau, dėti pastangas, nes viskas yra tik mano rankose.
Nuo pat vaikystės domėjotės fizika, svajojote tapti Nobelio premijos laureate. Kodėl – būtent Nobelio? Kodėl – fizika?
Nobelio premija mane traukė dėl jos prestižo ir svarbos pasaulyje, nes ją gauna tik tie mokslininkai, kurių atradimai padaro didelę įtaką visai žmonijai.
Vėlesnėse klasėse supratau, kad tikslieji mokslai man sekasi geriausiai, o fizika atrodė įdomi ir perspektyvi sritis, kurioje sau nesunkiai ateityje rasiu vietą. Vienu metu lankiausi Helsinkyje, labai gražioje, senovinėje menėje miesto centre, kurioje būna įteikiamos Nobelio premijos: tuo metu sau pasakiau, kad kažkada aš ten irgi būsiu.
Žinoma, tai buvo tik gražios ir galbūt kiek naivios svajonės, tačiau to vedama aš įstojau į Vilniaus universitetą ir pradėjau studijuoti fizikos mokslus.
Kada supratote, kad svajonės apie mokslininkės karjerą ir liks svajonėmis? Kad šis kelias – ne Jums?
Dar pirmais metais studijuodama supratau: kad ir kiek aš mėgčiau fiziką, tačiau mokslininke nebūsiu. Šioje srityje reikia įdėti didelį laiko indėlį į tyrimus ir laboratorijas, kuriose daug socializacijos nebūna. Taigi, kad ir kaip domėjausi fizikos mokslais bei technologijomis, supratau, kad tai man džiaugsmo ateityje neatneš.
Taip pat pastebėjau keletą spragų ir švietimo sistemoje, kuomet tekdavo daugumą dalykų išmokti atmintinai, užuot lavinant loginį mąstymą. Nepaisant to, aš užbaigiau fizikos studijas ir gavau bakalauro diplomą, kuris dabar tikrai netrukdo. Tačiau dar studijų metu suvokiau, kad noriu išbandyti daugiau įvairių sričių ir turiu atrasti savo pašaukimą kitoje srityje.
Kada Jūs nusprendėte, kad Jūsų netenkina esama situacija, kas ir kada paskatino imtis pokyčių? Ar noras turėti daugiau buvo pagrindinė motyvacija?
Dar būdama 8–9 klasėse pradėjau kelti klausimus, kodėl mes su šeima negalime keliauti verslo klase ir gyventi penkių žvaigždučių viešbučiuose. Kodėl mama man perka drabužius su 70 procentų nuolaida, o mano klasiokė ateina su naujausios kolekcijos suknele.
Nors tuo metu tai buvo abstrakčios mintys ir apmąstymai, universiteto metais į tai pradėjau gilintis labiau. Aš visada norėjau „gero gyvenimo“, kur nereikia skaičiuoti pinigų.
Tuo metu jau turėjau daugiau galimybių keliauti ir dalyvauti įvairiose konferencijose, bendrauti su sėkmingais žmonėmis. Man buvo smalsu sužinoti, ką jie daro kitaip negu aš, ir ką aš galiu iš jų išmokti ir pritaikyti savo sėkmei pasiekti.
Šis procesas man suteikė daug motyvacijos ir įkvėpė siekti aukštumų, kuriuos anksčiau galėjau laikyti nepasiekiamais. Tikiu, kad mokytis iš sėkmingų ir išmintingų žmonių yra vienas iš geriausių būdų siekti savo asmeninio ir profesinio tobulėjimo.
Šiandien Jūsų pasiekimai – įspūdingi. Kaip pavyko visko pasiekti? Ar noras – pakankamas rodiklis stengtis?
Visada turėjau norą pasiekti daug. Vaikystėje turėjau atvejų, kai keletas žmonių man pasakė, jog kažko nepasieksiu ir turėčiau „nusileisti ant žemės“. Jų žodžiai tuo metu išties įskaudino, tačiau paragino mane imtis veiksmų ir įrodyti, kad esu pajėgi pasiekti tai, ko noriu.
Su laiku supratau, kad daugelyje situacijų svarbu priimti tinkamus sprendimus ir pasirinkimus, kurie gali atnešti norimus rezultatus. Taip pradėjau taikyti šį principą savo karjeros ir gyvenimo sprendimuose.
Supratau, kad mano veiksmai ir pasirinkimai gali turėti tiesioginę įtaką mano tikslų pasiekimui ir sėkmei. Be to, visuomet stengiausi pridėti „ekstra mylią“ į viską, ką darydavau – man tai padėjo pasiekti geresnių rezultatų.
Niekas man nebuvo padėta ant lėkštutės. Nori kažką pasiekti – sėdi ir dirbi, diena iš dienos, nuosekliai.
Kokiomis nuostatomis vadovaujatės gyvenime? Kas Jums svarbu? Kurią vietą Jūsų gyvenime užima profesiniai pasiekimai?
Atlikdama dar pirmąsias praktikas ir dirbdama pirmuosius darbus supratau, kad geriausią savirealizaciją atrasiu karjeroje. Bandžiau daug įvairių dalykų ir mokiausi naujų sričių. Gyvenime stengiuosi vadovautis sąžiningumu, atvirumu ir nuolatiniu siekiu tobulėti. Man svarbu palaikyti harmoniją tarp darbo ir savo gerovės.
Profesiniai pasiekimai ir tikslų siekimas užima vieną iš svarbiausių vietų mano gyvenime, tačiau taip pat žinau, kad ryšys su žmonėmis bei aplinka gali atnešti tikrąjį laimės jausmą ir pilnatvę.
Ko reikia, kad žmogus nepavargtų siekti svajonės ir užsibrėžto tikslo? Kaip nebijoti pradėti keistis?
Kad žmogus nepavargtų siekti svajonės, svarbu suprasti savo tikslus, jų siekti bei turėti viziją, kuri verstų pasiryžti kelti sau iššūkius. Ne ką mažiau yra svarbu turėti realistiškus tarpinius tikslus, kurie leidžia mažais žingsneliais artėti prie galutinės sėkmės. Kad nebijotum pradėti keistis, reikia leisti sau išbandyti naujus dalykus. Mokytis iš savo klaidų ir nepasiduoti baimėms, nes keitimasis yra natūralus žmogaus pažangos procesas.
Reikia pasitikėti savimi ir savo gebėjimais, nes tik tuo atveju galima atrasti naujas galimybes ir pasiekti tai, ko iki šiol galbūt bijojai.
Kuo gyvenate šiandien? Kokia didžiausia Jūsų svajonė? Kaip manote, ar jau pasiekėte karjeros zenitą?
Esu nepaprastai laiminga dabartinėje savo gyvenimo ir karjeros kelionėje, tačiau tikiu, kad manęs dar laukia daug daugiau. Mano didžiausia svajonė būti įkvėpimas sau ir kitiems, ir ypač jaunoms moterims, kurios siekia savo tikslų ir svajonių.
Nors esu dėkinga už visus pasiekimus iki šiol, kol kas nematau savęs dar karjeros zenite. Tikiu nuolatiniu augimu ir mokymusi ir nekantrauju ieškoti naujų galimybių bei iššūkių, kurie laukia.
Ką norėtumėte palinkėti tv3.lt skaitytojams?
Žmogaus gyvenimas yra nuostabus kelionės ir iššūkių takas. Norėčiau skaitytojams palinkėti kiekvieną dieną siekti geriausio, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir pažinimus. Būkite drąsūs, inovatyvūs ir visada stumkite savo ribas į priekį.
Dėkojame už pokalbį.
#gerozodziogalia