Kol kas geriausiai pasirodžiusių JAV biotechnologijų kompanijos „Pfizer“, bendradarbiaujančios su vokiečių „BioNTech“, bei JAV kompanijos „Moderna“ mRNR tipo kuriamos vakcinos reikalautų išskirtinio laikymo sąlygų. Pirmuoju atveju turėtų būti užtikrinta -70 laipsnių temperatūra, antruoju atveju ilgalaikiam laikymui pakaktų ir -20.
„Tai yra išskirtinis dalykas, nesame turėję vakcinos, kurią reiktų gabenti palaikant -70 laipsnių temperatūrą. Tad tikrai reikės pastangų, kad būtų sukurta ta šalčio grandinė“, – pabrėžė VU Gyvybės mokslų centro imunologė, prof. Aurelija Žvirblienė.
Dalis rūpesčių – ant gamintojo pečių
Jei taip nutiktų, kad būtent viena kuri šių vakcinų bus registruota pirma ir ją bus ruošiamasi pristatyti į Lietuvą, apie tai galvoti būtina jau dabar, nes vėliau galima stipriai vėluoti.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo mokslininkė, prie logistikos iš dalies turėtų prisidėti ir gamintojas.
„Kalbant apie gabenimą, turės būti kažkokios dėžės su vadinamu ledu, kur palaikoma -100 laipsnių temperatūra. Tai nėra toks paprastas dalykas.
Aišku, tai yra tik viena tų vakcinų kandidačių, kurios taip turi būti gabenamos. Tačiau Lietuvoje turės būti perkami specialūs šaldikliai. Jei tik įregistravus vakciną bus pradėta rūpintis jos atgabenimo klausimais, tai viskas dar užtruks gerokai laiko“, – kalbėjo imunologė.
Jos teigimu, „Moderna“ vakcinos atveju reikalinga -20°C temperatūra būtų mažesnis iššūkis, bet jis vis tiek bus, nes iki šiol dar nebuvo vakcinų, kurioms būtų reikalinga tokia žema temperatūra.
Tiesa, kaip aiškina mokslininkai, „Moderna“ vakcina 30 dienų išlieka stabili ir +2-8°C, t. y. namų šaldytuvo temperatūroje, tačiau ilgesnį laiko tarpą turi būti laikoma -20°C temperatūroje.
Pasiskiepijimo vietų skaičius ribotas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad viskas priklausys nuo to, iš ko vakcina bus perkama ir kokia bus sutartis.
„Paprastai tiek gamintojai, tiek tiekėjai turėtų pasirūpinti, kad vakcina būtų pristatyta taip, kaip numatyta, laiku ir besilaikant visų reikalavimų.
Kitas klausimas, kai jau vakcina pateks į Lietuvą. Priklausomai nuo to, kokia ji bus, būtų tikslinga numatyti, kur, kokiose teritorijose, ji turėtų būti saugoma, nes buitiniame šaldytuve to padaryti neišeis“, – komentavo jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad šiandien yra virš 500 skiepų kabinetų, kurie teikia skiepijimo paslaugas Lietuvoje – tiek viešose, tiek privačiose įstaigose.
„Savaime aišku, kad kiekviena jų negalės turėti tokių sąlygų saugoti tokią vakciną ilgą laiką. Vadinasi, jie galės atsivežti tik tam tikram laikui, per kurį išskiepys.
Pavyzdžiui, jei vakcina gali šaldytuve būti laikoma tik 5 dienas, atitinkamai reikės organizuoti pacientų skiepijimo srautus ir tada tiekėjas vėl atvežti vakciną kas savaitę“, – sakė virusologas.
Kodėl reikia tokio didelio šalčio?
Paklaustas, kodėl šioms vakcinoms reikia tokio didelio šalčio, S. Čaplinskas pabrėžė, kad tai pirmos tokio tipo vakcinos.
„Tai nulemia technologija. Tokios yra vakcinos savybės, RNR paprasčiausiai greitai suyra, nes tai ne viruso baltymų sudedamosios dalys, ne genetiniu būdu sukurtos viruso baltymų imitacijos.
Ta vakcina, kuri bus pirma užregistruota, tai bus pirma tokia mRNR vakcina, tokių registruotų vakcinų dar nebuvo. Dėl to juo labiau svarbu vykdyti informacinę kampaniją, išaiškinti, kad tai naujos kartos vakcinos“, – atkreipė dėmesį jis.
Nerimas dėl visuomenės nusiteikimo
Pašnekovas pabrėžė, kad apskritai labai svarbu, kad žmonės pasitikėtų ir eitų skiepytis.
„Paslauga turi būti prieinama ir turi būti priimtina. Nes jei dabar nemaža dalis visuomenės turės neigiamą nuostatą į šią vakciną ar apskritai skiepus, tai norimo efekto vėlgi nepasieksime“, – pastebėjo jis.
Be kita ko, pabrėžė specialistas, labai svarbu, kad vakcinos būtų gaunama pakankamai, kad ja galėtų pasinaudoti tie, kam jos labiausiai reikia, jautriausios rizikos grupės.
„Pirmiausia kalbama apie medikus, toliau – asmenis, kam ji labiausiai pavojinga“, – pridūrė S. Čaplinskas.
Ministerija ruošiasi paslaugų ir įrangos pirkimui
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, ar ir kaip ruošiasi ypatingų laikymo sąlygų reikalaujančių vakcinų priėmimui, teigė, kad šiuo metu yra organizuojami reikiamos įrangos pirkimai.
„Siekiant užtikrinti sklandų vakcinų nuo COVID-19 ligos tiekimo, saugojimo bei paskirstymo procesą, Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) šiuo metu, visų pirma, organizuoja vakcinų transportavimo pagal preliminarų poreikį iš vakcinų gamintojų į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje, užtikrinant privalomą temperatūrinį režimą, paslaugų pirkimą“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.
Taip pat organizuojamas vakcinų sandėliavimo, užtikrinant privalomą temperatūrinį režimą, paslaugų pirkimą.
„Atsižvelgiant į tai, kad viena iš potencialių vakcinų turi būti gabenama ir laikoma išskirtiniame temperatūriniame režime, organizuojamas ultra žemos temperatūros šaldiklių, užtikrinančių reikiamos temperatūros palaikymą, pirkimas“, – informavo SAM atstovas.
Už daugiau nei 570 tūkst. eurų. bus perkamos ir vakcinacijai reikalingų priemonių, tokių kaip vienkartinės kaukės, vienkartinės pirštinės, dezinfekcinės servetėlės.
Ministerija antradienį taip pat pranešė parengusi gyventojų vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planą, pirmą šio plano užduotį – vakcinos atgabenimą į Lietuvą ir jos tinkamą sandėliavimą – pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
Pasak SAM, vakcinos transportavimo paslaugas siekiama įsigyti iš pačių vakcinos gamintojų. Jeigu vakcinų gamintojai transportavimo paslaugų suteikti negalės, sutartis dėl jų planuojama sudaryti su logistikos bendrovėmis.
Ką rodo vakcinų tyrimų rezultatai
Apie logistikos svarbą pabrėžia ir Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, pateikdama minėtų vakcinų tyrimų tarpinius rezultatus.
Tarp 40 tūkstančių „Pfizer“ vakcinos tyrimo savanorių įvykus 94-iems lauktiems atsitiktiniams užsikrėtimams virusu, buvo atskleistas atvejų pasiskirstymas dviejose panašaus dydžio eksperimentinėse grupėse.
Duomenys rodo, kad per tyrimo laiką šiuo virusu užsikrėtė 86 žmonės iš placebo grupės ir tik 8 asmenys gavę vakciną. Tad vakcinos efektyvumas yra aukštesnis nei 90 proc.
„Šie tarpiniai rezultatai stipriai viršija minimalaus reikalaujamo efektyvumo, t. y. 50 proc. ribas, – sako grupės koordinatorius, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas. – Pagal protokolą, tyrimas bus tęsiamas iki kol įvyks 164 užsikrėtimo virusu atvejai tarp visų tyrimo dalyvių, kurie yra atsitiktinai paskirstyti į dvi lygias grupes, gaunančias tiriamąją vakciną arba placebą. Galutinių tyrimo rezultatų galime sulaukti artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis, nes, sprendžiant iš JAV dieninio naujų Covid-19 atvejų skaičiaus, kas dieną turėtų atsirasti maždaug 8 nauji užsikrėtimai tarp tyrimo dalyvių.“
Lapkričio 16 d. pasirodė ir kitos amerikiečių biotechnologijų kompanijos „Moderna“, kuri taip pat naudoja mRNR tipo technologiją, tarpiniai trečios fazės SARS-CoV-2 vakcinos tyrimo duomenys.
Iš 30 tūkst. tyrimo dalyvių, lygiai paskirstytų į placebo ir tiriamosios vakcinos grupes, iš viso 95 užsikrėtė SARS-CoV-2 – 90 placebo grupėje ir 5 gavę tiriamąją vakciną. Tai rodo 94,5 proc. vakcinos efektyvumą.
Dar laukia reguliavimai
Tiek „Pfizer“ ir „BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinos dar turės pereiti griežtus reguliacinių agentūrų efektyvumo ir saugumo reikalavimus, o šios vakcinų saugumui žada kompromisų nedaryti.
„Nei viena iš vakcinų kol kas neparodė stiprių šalutinių poveikių, galutinių duomenų dar laukiama. Šiai dienai akivaizdu, kad naujos mRNR technologijos vakcinos gali būti labai efektyvios. Dėl jų gamybos greičio ir paprastumo tai yra didžiulis laimėjimas visai žmonijai – ateityje vakcinas sukurti bus galima sukurti daug greičiau, o dabartines adaptuoti mutuojantiems virusams – paprasčiau. Panašu, kad efektyvią vakciną nuo SARS-CoV-2 turėsime, ir ne vieną“, – sako T. Beinortas.
Vakcinas perka kartu su ES valstybėmis
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė neseniai pritarė įsigyti 1,24 mln. „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriamų vakcinų nuo Covid-19 dozių.
Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su penkiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.
Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.
Lietuva siekia įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.
