G. Landsbergis ir S. Cichanouskaja susitiko pirmą kartą. Pasak užsienio reikalų ministro, susitikimo metu buvo kalbama apie skiepų programos užtikrinimą Rytų Europos partnerystės valstybėms, tarptautinės universaliosios jurisdikcijos klausimai.
Taip pat iškelta ir galimos Baltarusijos žmonių atstovybės įkūrimo Vilniuje idėja.
„Žmonių atstovybė turėtų ne tik nevyriausybinį statusą, bet Vyriausybė ieškotų būdų kaip pripažinti ją kaip oficialų informacinį biurą, kuris turėtų aukštesnį statusą“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai yra puikus pasiūlymas ir mes jį dabar svarstome“, – teigė S. Cichanouskaja.
Susitikimo metu taip pat buvo svarstytos ir galimos tolimesnės bei platesnės sankcijos Baltarusijai, juodojo sąrašo praplėtimas.
„Sankcijos turi būti adekvačios. {...} Mes šio susitikimo metu akcentavome, kad reikia ieškoti galimybių plėsti juodąjį sąrašą atvykstančiųjų, kurie gali atvykti į Lietuvą, į Europos Sąjungą.
Kalbėjome, kad galbūt yra teisėjų, kurie priima neteisingus sprendimus, pataikaudami režimui. Taip pat Omono policininkai“, – aiškino G. Landsbergis.
Po pernai rugpjūtį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, juose dalyvavusi S. Cichanouskaja išvyko iš šalies ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.
Opozicija ir Vakarai suklastotais laiko rinkimus, kuriuose Aliaksandrui Lukašenkai lojali valdžia paskelbė jį rinkimų nugalėtoju.
Baltarusijoje po rinkimų kilę protestai tebesitęsia iki šiol. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, nuo protestų pradžios buvo sulaikyta apie 30 tūkst. žmonių. Lapkritį buvo sulaikyti ne mažiau kaip 4 tūkst. protestuotojų.
Praėjusių metų gruodį Baltarusijos generalinė prokuratūra pranešė iškėlusi baudžiamąsias bylas iškiliems opozicijos veikėjams, įskaitant buvusią kandidatę į prezidentus S. Cichanouskąją, kaltinamiems „ekstremistinio darinio įkūrimu“, siekiant užgrobti valdžiai, taip pat dėl vadovavimo šiai grupei ir jos finansavimo.