Anot jo, supaprastinus reikalavimus Rusijos ir Baltarusijos įmonių persikėlimui ir atvykus į Lietuvą daugiau darbuotojų, bendrovės mokės mokesčius Lietuvoje, o pinigai bus vėliau panaudoti ir karinei bei kitai pagalbai Ukrainai.
„Nemažai jų atvažiuoja, jie yra iš tarptautinių įmonių, kurios Lietuvoje turi arba centrinius biurus, arba vienas iš atšakų. Jie tiesiog sujungia savo biurus ir toliau vykdo veiklą. Jos mokės mokesčius Lietuvai, Lietuva už tuos mokesčius padeda Ukrainai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.
„Tai aš manau, kad čia yra labai paprastas netgi praktinis naudos aspektas, kai mes ištraukiame pinigus iš Rusijos ir perduodame ginkluotės arba humanitarinės pagalbos forma Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.
Anot G. Landsbergio, Lietuva yra pasiruošusi šių žmonių priėmimui ir yra įvertinusi „potencialias rizikas“, jei durys į šalį būtų atvertos visiems Rusijos piliečiams, tad juos kviečiant laikomasi tam tikro atsargumo.
Pasak jo, priimant darbuotojus, bus svarbios ir jų pažiūros, viešų asmenų atveju, bus žiūrima į jų deklaruotą nepritarimą karui.
„Tai yra kariaujanti valstybė, tai yra agresorė, kuri pradėjusi karą prieš mūsų partnerį, draugą, dėl to mes atsargiai žiūrime. Dėl to, įvertinus tam tikrus racionalius argumentus, manau, tą galima daryti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu nuo trečiadienio įsigaliojo supaprastinta tvarka, leidžianti į Lietuvą lengviau perkelti darbuotojus ir jų šeimos narius Rusijos ir Baltarusijos įmonėms, kurios čia turi įsteigtas tos pačios grupės bendroves.
Perkeliamų darbuotojų ir jų šeimų narių sąrašus turės sudaryti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jie turės būti pateikti Užsienio reikalų ministerijai, jeigu reikės – ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
