„Pirmiausia nustokite skųstis pasiekimais mūšio lauke ir įsipareigokite tam, ko reikia“, – žurnalistams prieš neformalų Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Jei jie sako, kad jiems reikia tolimojo nuotolio raketų, turime pristatyti tolimojo nuotolio raketas, jei jie sako, kad jiems reikia daugiau šarvuočių, turime pristatyti daugiau šarvuočių“, – pridūrė jis, Ispanijoje, Tolede, paklaustas, ką ES turėtų padaryti, kad parodytų, jog yra pasiryžusi su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos pergalei.
Kaip anksčiau skelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, susitikimo metu ministrai aptars ES saugumo įsipareigojimus ir ilgalaikę paramą Ukrainai, ES įsitraukimą įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Taikos formulę, pastangas telkti globalų palaikymą Ukrainai ir Rusijos teisinės atsakomybės klausimus.
„Mano kolegoms keliamas klausimas bus apie karą Ukrainoje, kad turėtume atsisakyti frazės remti Ukrainą tiek, kiek reikės, nes nemanau, kad to pakanka. Turime atvirai pasakyti, koks yra mūsų tikslas Ukrainoje, ir turime labai konkrečiai pasakyti, kad turime būti su Ukraina iki Ukrainos pergalės“, – teigė G. Landsbergis.
„Nes jei nesugebame to pasakyti, vadinasi, mūsų galvose yra kitų galimybių, o kitos galimybės – tai Putino pergalė. Ir manau, kad niekas čia nenori Putino pergalės, nes Putino pergalė reiškia katastrofą Europai“, – sakė ministras, kalbėdamas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Susitikime dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pirmadienį Ukraina pranešė susigrąžinusi Robotynės kontrolę, o antradienį paskelbė, kad jos pajėgos pasistūmėjo toliau pro rusų gynybos linijas pietiniame fronte netoli šio kaimo.
D. Kuleba trečiadienį paskelbtame kreipimesi teigė, kad išlaisvinus Robotynę, bus lengviau veržtis toliau į pietus, link Krymo.
„Pergalę lengviausia būtų apibrėžti kaip strateginį Ukrainos proveržį mūšio lauke. Karo stadijoje tai galėtų būti taktinis proveržis (...)“, – sakė G. Landsbergis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras šią savaitę pareiškė nesibaiminantis, jog Vakarų parama jo šaliai kovojant su Rusijos invazija sumažės ir atmetė Jungtinių Valstijų apklausos duomenis, rodančius mažėjančią visuomenės paramą, bei kritiškus kai kurių Amerikos konservatorių komentarus artėjant prezidento rinkimams šalyje.
Rugpjūčio pradžioje CNN užsakymu atlikta ir paskelbta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė amerikiečių pasisakė prieš papildomą JAV paramą karo nuniokotai šaliai.
Kai kurių stebėtojų manymu, pernelyg maži Ukrainos pasiekimai mūšio lauke gali paskatinti Vakarus spausti Kyjivą derėtis su Rusija dėl taikos.
„Jaučiu, kad esama atsargumo, kai kurios šalys gali jaustis pavargusios ir išsekusios, nes visuomenė spaudžia, ir tai suprantama. Tačiau turime labai aiškiai pasakyti, ką reiškia, kad mes neremiame Ukrainos iki pergalės. Tuomet laukiame Putino, nes jei karas būtų įšaldytas dabar, Putinas vis tiek gali paskelbti pergalę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vakarų sąjungininkai, nežinantys, kiek laiko Rusija dar pasiryžusi tęsti karą, siekia parengti ilgalaikius ginklų tiekimo ir Ukrainos finansavimo planus.
„Bandau paaiškinti šią naują realybę, kuri susiformuotų (...). Tai nėra ištrauka iš Europos istorijos – tai yra naujas skyrius, kuris rašomas. Tai panašus skyrius, kuris buvo rašomas, kai griuvo Berlyno siena, kai Europos žemyne prasidėjo taikos laikotarpis, dabar prasideda karo laikotarpis, ir nuo mūsų labai priklauso, kaip šis laikotarpis baigsis“, – tvirtino G. Landsbergis.
