„Iš Lietuvos atsivežiau keletą konkrečių pasiūlymų, kuriais naudodamiesi galėtume identifikuoti žmones, kurie per Turkiją patenka į Lietuvos teritoriją. Tam gali būti reikalingi migracijos pareigūnai, kurie dirbtų drauge Turkijoje arba Lietuvoje, padėdami identifikuoti žmones“, – spaudos konferencijoje Ankaroje trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kalbėjome taip pat apie galimybę mažinti skrydžių srautą iš Turkijos. Galbūt kartu su Turkija ištirti visą kelią, kaip ir kokiu būdu migrantai su Baltarusijos pagalba patenka iš tų valstybių, kuriose pradėjo savo kelionę, ir kokiu būdu atsiduria Lietuvoje, kad tuos tinklus galėtume suardyti“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, jei Turkija sumažintų skrydžius į Baltarusiją, galima būtų ieškoti kompensacinių mechanizmų, kuriais būtų padengti aviakompanijų nuostoliai.
G. Landsbergis neteisėtos migracijos klausimus aptarė su Turkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrais Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) bei Suleymanu Soylu (Siuleimanu Soilu).
Jo teigimu, Ankara yra nusiteikusi bendradarbiauti su Lietuva, sprendžiant šią problemą.
„Bendras požiūris yra pozityvus ir teigiamas. Turkija nenorėtų tapti instrumentu Lukašenkos organizuojamame nelegalių migrantų tinkle“, – aiškino ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė iš pareigūnų išgirdęs ir Turkijos problematiką dėl migrantų, tačiau pabrėžė, jog Lietuvos situacija, kadangi šalis „susiduria su hibridine ataka, o ne pabėgėlių krize“.
„Nebuvo aišku jiems, su kuo mes susiduriame. Tai nėra tai, su kuo anksčiau susidurdavo Europa“, – dėstė jis.
G. Landsbergis sako, kad dalis migrantų į Turkiją atvyksta kaip turistai su vizomis, o vėliau skrenda į Baltarusiją. Dar dalis žmonių keliauja tranzitu. Pasak jo, iš anksto turėti Baltarusijos vizos jiems nereikia, nes ji gali būti išduodama atvykus.
Ministras pabrėžė, kad trečiųjų šalių piliečiams nukeliavus į Minską „jų pasai yra suplėšomi, tada jie tampa nelegaliais migrantais, kurie patenka į Europą be pasų ir be galimybės patikrinti, kas jie tokie yra“.
„Tai reiškia, kad asmuo gali atvykti į Minską iš trečiosios valstybės per Turkiją (...) iš esmės be jokios registracijos. Jei žmogus nepalieka tranzito teritorijos, jam viza nereikalinga. Apie tai irgi kalbėjome, ar būtų galimybė kažkaip atlikti tą registraciją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Tą galėtume mes pagelbėti. Gal ne iš visų išvykstančiųjų, galime neskaičiuoti ES piliečių, Baltarusijos, Turkijos piliečių“, – pridūrė jis.
Ministras teigė, kad su pareigūnais sutarė, jog šią savaitę į Turkiją atvyks techninė grupė žmonių iš Lietuvos. Jie tarsis dėl specifinių žingsnių, kurie padėtų užkardyti nelegalių migrantų patekimą į lėktuvus.
Po vizito Ankaroje G. Landsbergis keliaus į Bagdadą, kur su šios šalies pareigūnais aptars readmisiją, nes daugelis į Lietuvą atvykstančių nelegalių migrantų yra Irako piliečiai.
„Kalbėsimės apie galimybę grąžinti žmones. Lietuva turi šiokių tokių pasiūlymų, vežamės pluoštelį pasiūlymų. Kol kas nenorėčiau jų skleisti. Norėčiau juos pirmiausia pristatyti nuvykęs ten“, – sakė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad problemai spręsti yra ir europinių instrumentų. Kiek anksčiau šią savaitę BNS jis sakė, kad šiuo metu Bendrija svarsto galimybę nebeteikti irakiečiams Šengeno vizų. Jei pavyktų susitarti dėl migrantų grąžinimo, galbūt šis klausimas galėtų būti persvarstytas.
Lietuvos institucijų vertinimu, didelė dalis migrantų į Minską atkeliauja iš Stambulo ir Bagdado lėktuvais.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
