„Manau, kad yra gana tikėtinas scenarijus, kad ypatingai sudarius tai, ką mes kvietėme padaryti – tą sanitarinį kordoną radikalioms partijoms, kad jos neateitų į koaliciją, neateitų į Vyriausybę – kad koalicijų sudarymai gali būti kitokie negu mes iki šiol matėme“, – konservatorių štabe komentavo G. Landsbergis.
„Ir Tėvynės sąjungos dalyvavimas būsimoje koalicijoje vienu ar kitu formatu, man atrodo, kad tai būtų sėkmė“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis įsitikinęs, kad centro kairės rinkėjai taip pat labiau palaikytų koaliciją su dešiniaisiais negu su radikaliomis politinėmis jėgomis.
„Centro rinkėjas, kurio dalis balsuoja už dešiniuosius, dalis už kairiuosius, nenori koalicijos su radikalais. Geriau jau eitų į koaliciją su dešiniaisiais ir naikintų tuos barjerus, kurie buvo kartais ir dirbtinai sudaryti paskutinius dvidešimt metų tam, kad nepakeistume valstybės vakarietiškos krypties“, – akcentavo G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis pabrėžia, kad į valdžią atėjus radikalioms politinėms jėgoms Lietuvai gresia prarasti partnerių pasitikėjimą.
„Ar mes norime tokios valstybės ateities, kur galbūt nusisuktų nuo mūsų partneriai, kur galbūt grėstų mums prarasti pasitikėjimą. Aš netęsiu toliau, bet jūs puikiai suprantate, ką reikštų Lietuvai šiandieną šitose mūsų geopolitinėse aplinkybėse prarasti partnerių pasitikėjimą“, – pabrėžė jis.
„Didelė dalis socialdemokratų rinkėjų tai irgi supranta, tai mūsų žinia yra jiems – mes pasiruošę, ar esate pasiruošę jūs“, – pridūrė TS-LKD lyderis.
Neatmetė galimybės apsilankyti LSDP štabe
Paklaustas, ar gali būti, kad konservatorių lyderiai šį vakarą apsilankys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkiminiame štabe, neatmetė tokios galimybės, tačiau tikino, kad tai dar yra ankstyvas klausimas.
„Spręsime, žiūrėkite, dar ankstyvas klausimas“, – lakoniškai atsakė politikas.
G. Landsbergis, vertindamas aukštą rinkimų aktyvumą taip pat pabrėžė, kad tai rodo, jog rinkėjai išgirdo siunčiamą žinutę, kad šiuose Seimo rinkimuose sprendžiasi Lietuvos ateitis.
„Reiškia išgirdo rinkėjas žinutę, kad Lietuvos ateitis sprendžiasi šiuose rinkimuose“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.
Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.