„Turime suprasti, kad dažnai solidarumo reikia ir mums, tą solidarumą (reikia – ELTA) parodyti ir kitiems. Dėl to aš palaikau premjerės poziciją, kad Lietuva tikrai gali priimti pagal savo kvotą. Ji nėra privaloma, ji yra savanoriška“, – LRT televizijai teigė G. Landsbergis.
„Galime priimti šiuos pabėgėlius į savo valstybę: turime dabar jau tam adekvačias erdves ir galimybę tuos žmones Lietuvoje apgyvendinti“, – akcentavo ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva vietoje sprendimo išmokėti numatytą lėšų sumą galėtų apsispręsti priimti nustatytą migrantų kvotą.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad ES solidarumo mechanizme yra nepakankamai atsižvelgta į Lietuvos indėlį priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos ir nuo režimo politinio prieglobsčio prašančius baltarusius.
Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
