Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo po ketvirtadienį Slovėnijos sostinėje Liublianoje vykusiame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.
Jame pažymėta, kad artimiausiu metu ES gali susidurti su dideliu afganistaniečių pabėgėlių srautu, jei šalyje prasidėtų grubūs žmogaus teisių pažeidimai ar kiltų pilietinio karo grėsmė.
„Šiuo metu humanitarinės krizės ir migracijos prevencija Afganistane ir regione yra svarbiausia, ir tarptautinė bendruomenė turi suteikti pagalbą regiono valstybėms“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.
„Žinoma, turime išmokti pamokas iš Afganistano, tačiau šioje įtemptoje situacijoje reikia žiūrėti ir į ateitį – Europos Sąjunga turi sutarti dėl Afganistano politikos parametrų ir veikimo kartu su transatlantiniais partneriais ir tarptautine bendruomene principų“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministrai susitikime tarėsi dėl galimo ES vaidmens ir didesnio įsitraukimo, bendrų veiksmų su transatlantiniais sąjungininkais ir partneriais regione.
„Svarbu pasinaudoti šiuo momentu ir stiprinti mūsų ryšius su transatlantiniais partneriais. Afganistano krizė neturėtų mūsų skaldyti, o kaip tik – turėtume didinti bendradarbiavimą ir kartu spręsti ateities iššūkius“, – teigė Lietuvos ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad „turime atsargiai vertinti Kinijos ir Rusijos rolę, sprendžiant Afganistano krizę“. Pasak ministro, Europai nedraugiškos autoritarinės valstybės gali norėti išnaudoti krizę savo naudai, siekti Vakarų vaidmens sumenkinimo.
Po 20 metų trukusios operacijos JAV nusprendus pasitraukti iš Afganistano ir išvedant paskutinius karius iš šios valstybės, jos kontrolę rugpjūčio viduryje perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą.
Paskutiniai JAV kariai Afganistaną paliko rugpjūčio 31 dieną.
Daugiau nei 123 tūkst. žmonių buvo išskraidinti iš Kabulo per JAV vadovaujamą evakuacijos operaciją.
Į Lietuvą atskraidinta apie 180 afganistaniečių, talkinusių Lietuvos kariams.
