„Mes turime išankstinių sąlygų. Net ne dialogui, o tiesiog vieną išankstinę sąlygą – nutraukti migrantų srautus. Taip pat jis turi pasitraukti ir naujus rinkimus suorganizuoti, bet čia jau vėliau galėsime pakalbėti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.
Apie tai ministras kalbėjo, Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus, kad Minskas yra pasirengęs atnaujinti dialogą su Vilniumi, bet be jokių išankstinių sąlygų.
Lietuva pastaruoju metu susiduria su išaugusia neteisėta migracija iš Baltarusijos. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis, taip pat priimtas sprendimas atvykėlius apgręžti.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius jų srautus vadina Minsko režimo hibridine agresija.
A. Lukašenka pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė galintis „labai greitai“ palikti prezidento postą.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė abejojantis nepripažįstamo vadovo nuoširdumu.
„Jei tai yra tai, apie ką kalba Baltarusijos opozicija – pasitraukti ir suorganizuoti naujus, tarptautiškai pripažįstamus rinkimus, tada tai yra suprantama, bet jei tai yra imitacinis atsitraukimas, įkuriant kokią nors tarybą ir tampant jos pirmininku, tokiu būdu de facto kontroliuojant valstybę, tai nėra atsitraukimas“, – komentavo G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir toliau turi laikytis pozicijos, kad „kol Lukašenka yra valdžioje, tol jo nepripažįstame“.
Pernai rugpjūtį įvykę ginčijami prezidento rinkimai, kurių nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų Baltarusijai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka, išprovokavo kelis mėnesius trukusių masinių protestų bangą. Vakarų šalys ir opozicija balsavimą laiko suklastotu.
Minsko režimas užgniaužė šiuos neramumus brutaliomis priemonėmis: sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančius demonstrantų sumušė policija.
Teisių gynėjai nurodo, kad Baltarusijoje yra per 600 politinių kalinių.