Priekaištai netvirtai Lietuvos pozicijai iš sąjūdžio prieš Astravą lūpų liejosi prezidento, užsienio reikalų ministro ir vyriausybės atžvilgiu. Pasak jų, daroma per mažai, per lėtai ir nesistengiant įtraukti Europos Sąjungos ir JAV.
Savo pirmąjį reaktorių Baltarusija žada paleisti birželio mėnesį. Lietuva nepritaria Astravo elektrinės statyboms, mano, kad elektrinė statoma nesaugiai, ji yra netinkamoje vietoje. Tiesa, Minskas tokius priekaištus atmeta.
Prieš kelias dienas prezidentas G. Nausėda kalbėjo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Kalbėta apie šalių bendradarbiavimą ir ekonomines perspektyvas. Visgi tokie pokalbiai, dialogai nedžiugina Astravo priešininkų, esą kam reikia palaikyti dialogą, kuris niekur neveda ir nieko neduoda.
„Klausimas yra toks: ar mes siekiame uždaryti Astravą, ar nenorime, kad jis būtų paleistas, ar nenorime, kad būtų pradėtos antro, trečio, ketvirto bloko statybos, ar norime, kad elektrinė būtų perkelta? Jeigu yra toks tikslas, tai jis turi būti nedelsiant komunikuojamas visai Europos Sąjungai“, – aiškino parlamentaras ir vienas iš sąjūdžio prieš Astravą kūrėjų, politikas Žygimantas Pavilionis.
Jis taip pat patikino, kad užsienio reikalų ministro pastangomis nesižavi. Politikas kritikavo ir bandymus sumenkinti Astravo problemą, kaltino mėginimais ją marginalizuoti.
„Atrodytų, kad oficiali valdžia iškeldama dialogo tikslą marginalizuoja Astravą, nustumia jį nuo darbotvarkės, nes jis trukdo Vakarų ir A. Lukašenkos susitaikymui. Trukdo, matyt, ir mūsų verslo interesams, bijau, kad šie metai gali būti tokie, kai mūsų valdžia oficialiai palaimins paleidžiamą reaktorių ir kol kas nesiims jokių priemonių“, – svarstė Seimo narys Ž. Pavilionis.
Dar griežtesnis buvo profesorius Vytautas Landsbergis, pareiškęs, kad praėjus tiek metų, vieningos pozicijos dėl Astravo mes vis dar neturime.
„Astravo fronte artėjame į tiesioginį susirėmimą su RosBel, tai Rusijos-Baltarusijos sąjunga, kuri nėra formali, bet ji veikia. Rusijos politika naudojasi Baltarusija, kaip priedanga arba atlaidų ožiu, nes jei bus kažkas blogai, bus kalta Baltarusija. <..> Ši konfrontacija yra moralinė ir teisė, tai teisė gyventi saugiai. Ši teisė Lietuvai įžūliai paneigta. Ją turime ginti, kad išlaikytume mūsų elgsenos, mastymo kultūros savarankiškumą. Esame nutarę, nepirkti nešvarios elektros nei tranzito naudos. Laukia nežmoniškas spaudimas ir papirkimai, išmėginimai“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Anot jo, ES iki šiol neišsiaiškino, kas yra Ros-Bel, neprašo atsakymo, kas atsako už Astravą? Nereikalaujama iš Minsko kitokio elgesio, gali būti pritartą net blogam elgesiui, kišami ten visų mūsų pinigai.
„Mūsų pinigai eis nupirkti virvę, kuria būsime pakarti. Baltarusiai nevykdo nacionalinės atsakomybės, nepraneša, kai kas nors nutinka. <..> Lietuvos valdžia taip pat daug ko nedaro, reikia kurti centrinės gynybos nuo Astravo instituciją. Jau dabar. Ypatingai, kai girdime, kad tuoj atveš ir kraus uraną ten, kur nepasiruošta. Reikia valstybinio monitoringo Lietuvoje, fiksuoti, stebėti, skelbti, kas ten vyksta“, – aiškino politikas.
Pasak konservatorių patriarcho, reikia ruoštis krizei jau dabar, neturėti iliuzijų dėl Baltarusijos ar Astravo statymo kokybės. Ji taip pat pritarė minčiai, kad Lietuva privalo išstoti iš Vieno konvencijos dėl civilinės branduolinės energijos, nes kitaip negaus padorių kompensacijų, jei nutiks nelaimė. [Vienos konvencija valstybes ir statytojus atleidžia nuo tokios atsakomybės].
„Mūsų buvimas Vienos konvencijoje, yra patyčia, nes esame sutikę su mikroskopiniu žalos atlyginimu, o dabar esame sutikę, kad jokių reikalavimų negalėsime kelti. Štai kodėl mes turime iš ten išeiti. Iš ko mes išstojame? Iš mėšlo. Reikia iš to išstoti, kuris yra užstatytas. Mums sako, jus nieko negausite, vos porą šimtų milijonų, reikia save gerbti, Lietuva turi pradėti save gerbti“, – karščiavosi V. Landsbergis.
Savo ruožtu advokatas Herkus Gabartas sakė, kad Astravo statytojas „Rosatom“ turi teisinės neliečiamybės garantą, nes Vienos konvencija saugo statytojus nuo atsakomybės, todėl Lietuvai reiktų iš ten išstoti, jei norime gauto padorią kompensaciją nelaimės atveju.
„Išstojimo iš Vienos konvencijos oponentai sako, kad išstodama Lietuva supykdytų tarptautinę bendruomenę. Aš su tuo nesutinku. Būkime atviri, Astravo problemos nepavyko padaryti ES ir JAV problema, tai vis dar matoma, kad dvišalių santykių klausimas. <..> Lietuvos pasitraukimas iš Vieno konvencijos, pateikiant aiškius argumentus, būtų stiprus koziris siekiant atkreipti ES ir pasaulinės bendruomenės dėmesį, siekiant pasakyti, kad mes nesitaikstysime su dabartine situacija“, – kalbėjo teisininkas.
Anot jo, civilinės atsakomybės, draudimo klausimas taip pat svarbus, sumos, kuriomis draudžiasi Baltarusija yra itin mažos, kai, tarkime JAV, analogišku atveju draudžiama milijardais dolerių.
Pasak teisininko, išstodama [iš Vienos konvencijos] Lietuva netaptų atsiskyrėliu, nes tokia praktika yra normali. Austrija, Airija, Kipras vadovaujasi, idėja, kad nekonvencinis branduolinis reguliavimas labiau atitinka nukentėjusių interesus.
Branduolinės atsakomybės zonoje yra klausimų, kuriuos reikia spręsti, nes Baltarusija pasakė, kad neatlygins žalos, jei kas nutiks. Taip pat reikia ir civilinės atsakomybės draudimo fondą didinti.
Seimas nepritarė rezoliucijai
Seimas antradienį po pateikimo nepritarė rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projekto svarstymui: už balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 21, o susilaikė 42. Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad šiuo dokumentu pasauliui būtų parodyta, kad Lietuva neketina atsisakyti pozicijos dėl Astravo AE saugumo.
„Kad tiek Rytai, tiek Vakarai gautų signalą, kad mes (Lietuva – BNS) kovosime“, – teigė Ž. Pavilionis. Be kita ko jis įspėjo, kad „už kelių dienų Kremlius turi pristatyti branduolinį kurą į Astravą“, o „Vakarų fronte nepasiekta to, ko norėta“. „Europos Sąjunga neturi pozicijos dėl Astravo. Mus palaiko tik Lenkija“, – kalbėjo parlamentaras.
Dokumentą inicijavę 17 parlamentarų siūlė Vyriausybei panaudoti technines priemones, kurios dar iki Astravo AE veiklos pradžios apribotų elektros patekimą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Parlamentarų grupė siūlė Vyriausybei parengti įstatymo projektą dėl 1963 metų Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą denonsavimo, tai pat nacionalinio branduolinės atsakomybės režimo koncepciją.
Rezoliucijos autoriai siūlė visomis priemonėmis siekti ir ES, ES ir NATO valstybių ir visos tarptautinės bendruomenės palaikymo.
Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, ją finansuoja Rusija, suteikusi paskolą. Lietuva teigia, kad Astravo AE statoma pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos standartus. Minskas kaltinimus neigia.
