„Svarstymai tikrai vyksta, kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti būtent teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras Gabrielius Landsbergis.
„Suprantame turbūt visi, kad nepaisant to, jog muzikos skoniai gali labai skirtis, mes turime matyti labai aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmones rekomenduojama įtraukti į juoduosius sąrašus, kad jiems nebūtų leidžiama atvykti į vieną ar kitą valstybę“, – teigė jis.
Po Prezidentūroje vykusio Užsienio politikos koordinacinė tarybos posėdžio G. Landsbergis pažymėjo, kad kriterijai „turi būti labai aiškūs, pagrindžiami juridiškai“.
„Nepamirškime, esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, ir tie dalykai turi būti išlaikomi“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuva šiuo metu yra „viena iš labiausiai aktyvių šalių, kurios kovoja su dezinformacija, ir kurios labai aiškiai įvardija tuos dezinformacijos veikėjus ir atsakomuosius veiksmus“.
„Jūs klausiate, ar (reikia) juodąjį sąrašą plėsti, turbūt turite mintyje sankcionuojamus žmones. Žinoma, kad pagal tam tikrus parametrus, sankcijos negali būti už nieką, jos turi turėti tam tikrą pagrindą. Pastaruoju metu sankcijos, kurios buvo įvestos ES mastu, buvo susijusios su Baltarusijos režimo atstovais ir įmonėmis, priminsiu, kad Lietuvos nacionaliniame sankcijų sąraše taip pat yra virš šimto Baltarusijos režimo atstovų“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Svarstymai plėsti vadinamąjį juodąjį sąrašą viešojoje erdvėje kilo paaiškėjus, kad subsidijos už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius buvo skirtos Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms.
Kultūros ministras Simonas Kairys sako situaciją vertinantis kaip akibrokštą, tačiau pabrėžė, kad subsidijos skirtos dėl „ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos“. Ministras žadėjo užtikrinti, kad nuo šiol ketinama vertinti ir renginių kokybę, meninę vertę, o sprendimai bus grindžiami ekspertų išvadomis.
Buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė, dabartinė kultūros viceministrė Daiva Urbanavičienė, kurios sprendimu skirtos subsidijos minėtiems koncertų organizatoriams, teigė apgailestaujanti dėl situacijos, bet atkreipė dėmesį, jog skirstant subsidijas vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.
„Nuoširdžiai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man dirbant Lietuvos kultūros tarybos pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministrė.
„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir tarybos konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.
Lietuvos kultūros taryba pernai lapkričio pabaigoje skyrė beveik 13,7 tūkst. eurų subsidiją nuostolių dėl neįvykusių F. Kirkorovo koncertų patyrusiai bendrovei „Bravo events“.
Beveik 17 tūkst. skirta ir bendrovei „Mon voyage“, patyrusiai nuostolių dėl M. Šufutinskio koncertų.
Tuo, kad subsidijos skirtos F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio koncertus Lietuvoje rengusiems organizatoriams ketvirtadienį piktinosi visuomenininkas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.
„Kirkorovas dar rugsėjį nusifilmavo Lukašenką remiančiame klipe, spalį pavadino Krymą mylimiausia Rusijos vieta, sveikino nuostabiausią prezidentą su gimtadieniu. Bandiugų šansono karalius Šufutinskis irgi ne kartą koncertavo okupuotame Kryme“, – rašė A. Tapinas.
