Baltijos šalių susitarimas dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis, kuris Lietuvai aktualus dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos energijos, vis dar laukia mūsų šalies Vyriausybės pritarimo.
Susitarime Latvija ir Estija reiškia paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką Astrave pagamintos elektros, tačiau kritikos sulaukia Baltijos „sesių“ atsisakymas įsipareigoti šios elektros nepirkti pačioms.
Latvija išduoda Lietuvą?
„Jeigu Latvija eina prieš Lietuvą, vienydamasi su Rusija, su Rusijos agresija prieš Lietuvą, tai trūksta žodžių“, – latvių siūlymą priimti susitarimą kaip kompromisinį variantą įvertino V. Landsbergis.
Naujienų portalui tv3.lt profesorius teigė, kad tokia latvių politika yra galas visoms kalboms apie Baltijos šalių, o ypač lietuvių ir latvių, istorinę brolystę.
„Jokios čia brolystės nėra, viskas parduodama“, – sakė V. Landsbergis.
Pirmasis atkurtos valstybės vadovas svarstė, kokią naudą Latvija gauna nepalaikydama Lietuvos siekio boikotuoti Astrave pagamintos elektros energijos. V. Landsbergio įsitikimu, yra svarbesnių dalykų nei vienkartinė ekonominė nauda.
„Išduoti Lietuvą yra tokia duobė, iš kurios niekada latviai neišlips. Čia yra ta didžioji blogybė. Visą kita yra akių dūmimas ir mulkinimas“, – įsitikinęs profesorius.
Siūlymą eiti į kompromisą V. Landsbergis palygino su 1990 metais, kai Vakarų valstybės siūlė ką tik nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai eiti į derybas su Sovietų Sąjunga.
„Atšaukit savo nepriklausomybės aktą, pradėkit derybas nuo nulio su Gorbačiovu. Jis žada jums kažką duoti, išleisti iš Sovietų Sąjungos. Mes puikiausiai žinojom, kad mes negalime to daryti ir tai nėra kompromisas, tai kapituliacija. <...> Dabar aš girdžiu tą patį“, – teigė V. Landsbergis.
Jo įsitikinimu, Lietuva neturėtų atsisakyti savo principinės pozicijos ir vadovautis vadinamuoju „antiastraviniu“ įstatymu, kurį yra priėmęs Seimas.
Pirmadienį Lietuva minėjo 80-ąsias sovietinės okupacijos metines. V. Landsbergis scenarijų, kuriame Lietuva priima suderėtą kompromisinį susitarimą, palygina su 1940 m. įvykiais.
„Jeigu Lietuva kapituliuoja prieš Rosatomą (Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija – aut. past.) ir Rosbelą (jungtinė Rusijos ir Baltarusijos valstybė – aut. past.), tai nėra kur dėtis, mes visiškai pakartojam 80 metų senumo kapituliaciją Stalino ultimatumui. Molotovo-Ribentropo zona... Puiku. Ir latviai daro paslaugą Molotovo-Ribentropo amžinam atminimui“, – tv3.lt sakė V. Landsbergis.
Linkevičius: deja, bendros pozicijos nėra
Nors Baltijos šalių susitarimo įsigaliojimui trūksta Vyriausybės patvirtinimo, ne visi Lietuvos ministrai patenkinti suderėtu variantu.
Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad vieningo sutarimo dėl pozicijos Astravo AE klausimu trūksta.
„Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių, šiuo metu, deja, nėra bendrų. Apie tai nuolat kalbamės“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Ministro teigimu, derybininkai toliau derasi dėl bendro Baltijos šalių susitarimo dėl elektros energijos iš Astravo AE. Jo teigimu, galutinis tikslas yra paprastas – būti kuo mažiau priklausomiems nuo elektros tiekimo iš Rytų.
„Patrauklu yra pigi kaina, bet kartais ta pigi kaina gali atsiversti labai brangiais politiniais kaštais“, – įsitikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Solidarumas veikia iš dviejų pusių“, – tikino Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius
Jis tikino, kad klausimas dėl Astravo AE pagamintos elektros energijos aptartas ne kartą, karštos diskusijos vyko ir tarp šalių ministrų, ir pačios Latvijos vyriausybės viduje. Nors Lietuvoje susitarimas tarp Baltijos valstybių susilaukė prieštaringų nuomonių, E. Rinkevičius laikosi kitokios nuomonės.
„Dabartinis susitarimas yra geriausias kompromisas, kurį pasiekė visos pusės“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, Latvija supranta Lietuvos poziciją ir nerimą dėl Astravo, šią temą, E. Rinkevičiaus teigimu, jis ne kartą kėlė kalbėdamas tiek su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, tiek su šios šalies premjeru ar prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
„Mes visi esame tos pačios nuomonės – mes norime turėti tik saugią energiją, mes norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kiek įmanoma saugesnė“, – tvirtino E. Rinkevičius.
Jo teigimu, diskusijos ir derybos dėl susitarimo tarp Baltijos valstybių buvo nelengvos ir reikia džiaugtis pasiektu kompromisu. E. Rinkevičiaus teigimu, kuo greičiau Baltijos šalys atsiskirs nuo Rytų elektros tinklų ir užbaigs sinchronizaciją su vakarais, tuo geriau, tačiau, ministro tvirtinimu, reikia turėti planą artimiausiems penkeriems metams.
„Bet tikiu, kad galiausiai mums reikia eiti į priekį su tuo, kas buvo pasiekta energetikos ministrų per ilgai trukusias derybas“, – įsitikinęs E. Rinkevičius.
Latvių pasipriešinimas
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją. Lietuvai iki šiol nepavyko įtikinti kaimyninės Latvijos įsipareigoti boikotuoti Astravo AE energiją, kol nebus baigtas sinchronizacijos projektas.
Latvijos vyriausybė teigia, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.
Daug diskusijų kelia Baltijos šalių susitarimas dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis, kurio priėmimą Vyriausybė kol kas atidėjo. Susitarime Latvija ir Estija pareiškė paramą Lietuvos siekiui neįsileisti į savo rinką Astravo AE pagamintos elektros, bet susitarimo kritikai beda pirštu į Baltijos šalių nenorą įsipareigoti šios elektros nepirkti pačioms.
Svarstoma, kad į Latviją ir Estiją pateksianti elektra galiausiai vis tiek pasieks Lietuvą. Susitarime numatoma, kad nauja tvarka būtų taikoma nuo Astravo AE paleidimo ir galiotų iki 2025 m., kai Baltijos šalys prisijungtų prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Dėl susitarimo derybos vyksta jau keletų metų, Lietuva siekia įtikinti kaimynines valstybes, kad elektros iš Astravo AE jos nepirktų visos kartu, tačiau tam priešinasi Latvija.
Vyriausybei pateiktame susitarime numatytas Latvijos ir Estijos palaikymas Lietuvos sprendimui nepirkti elektros iš Baltarusijos. Taip pat numatyti siekiai sukurti saugiklius, kuriais, kaip tikimasi, bus užtikrinta, kad į Lietuvą nepateks Astravo AE pagamintos elektros energijos ir taip įgyvendins Seime priimtą taip vadinamą „antiastravinį“ įstatymą.
