Kandidatūrai pirmadienį pritarė Laisvės komisija. Galutinį sprendimą priims Seimas.
„Laisvės premiją nusprendėme paskirti V. Zelenskiui todėl, kad ta didžioji dabartinė kova, kurianti pasaulio kovos už laisvę istoriją, vyksta ne kur kitur, o Ukrainoje, o tą labai sunkią lyderystės misiją yra prisiėmęs V. Zelenskis“, – pirmadienį po Laisvės komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Anot jos, Ukrainos prezidentas parodė tikrąjį tironijos – Rusijos – veidą, jos vykdomus nusikaltimus prieš žmoniškumą.
„Tai nepaprastos drąsos, išminties ir didelės kantrybės žmogus, kuriam tą kovą pavyksta tęsti sėkmingai“, – teigė P. Kuzmickienė.
„Būtų labai simboliška, kad Laisvės premija, teikiama apgintos Lietuvos laisvės dieną sausio 13-ąją, vis dėlto būtų įteikta kaip viltingas ženklas, kad kovą laimėsime ir matysime kitą pasaulio saugumo architektūrą“, – tvirtino ji.
Pasak Seimo narės, su Rusijos invazija devynis mėnesius kovojančios Ukrainos prezidentui Laisvės premija būtų ir padėka, ir palaikymas.
Nominantas išrinktas iš keturių pasiūlymų. Jie nėra viešai skelbiami.
Pretendentais į premiją gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Seimo įsteigta Laisvės premija įteikiama parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.
Pastaroji premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
