Laisvės partijos inicijuotas pasiūlymas švelninti bausmes už nedidelį narkotikų kiekį balsavimo etape nesulaukė Seimo palaiminimo. Valdantiesiems nepavyko suburti užtektino skaičiaus balsų, kad projektas būtų priimtas.
Šio projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė atsakomybę už šį nusižengimą siūlė perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau Seimas pritarė Laisvės frakcijos nario Vytauto Mitalo pasiūlymui Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesti parengti naują su dekriminalizavimu susijusį projektą.
Dabar, pagal esamą tvarką, šis projektas negali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, nepriklausomai, kaip pakeistas jo turinys.
Konservatoriai siekia gelbėti koaliciją komiteto jėgomis?
Dėl narkotikų dekriminalizavimo klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras griebėsi keisti Seimo statutą. Jis siūlo pagrindinio Seimo veiklos dokumento pataisas, kurios leistų pakartotinai svarstyti pirminį ar pataisytą turinio projektą nepraėjus šešiems mėnesiams.
Jei tokiai pataisai būtų pritarta Seime, narkotikų dekriminalizavimo klausimą būtų galima svarstyti jau šį mėnesį.
„Kokia logika pavesti komitetui, jeigu vis tiek reiktų laukti pusę metų, jeigu nebūtų išimties. Tai tokiu atveju logikos nėra. <…> Seimas mato problemą, bet turbūt vertina, kad tas būdas, kuris buvo panaudotas, yra netinkamas. Seimui galima sprendimą po pusmečio teikti kitą tekstą, tačiau, jei komitetui Seimo daugumos valia pavedama, tai galbūt pusmečio terminas neturėtų būti taikomas tokiam sprendimo įgyvendinimui.
O taip ir gimė statuto pataisa, nes tai yra atskira procedūra, kuri visiškai neaprašyta. Nepamenu, kad ja būtų naudotasi“, – naujienų portalui tv3.lt teigė S. Šedbaras.
Dar praėjusią savaitę apie šią naujieną per komiteto posėdį išgirdusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palikusi ir prie Lietuvos regionų frakcijos prisijungusi Agnė Širinskienė negailėjo kritikos konservatoriaus siūlymui. Jos teigimu, keisti statutą būtų nelogiška, nes Lietuvoje reikia lėtinti, o ne spartinti teisėkūrą.
Parlamentarė taip pat įžvelgė, kad statuto pataisomis norima gelbėti koaliciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto jėgomis.
„Aš suprantu tą subtilią situaciją, kuomet reikia įtikti koalicijos partneriams ir gelbėti narkotikų dekriminalizavimą, bet antra vertus, aš nelabai suprantu, kodėl bendrai iš teisės sistemos reikėtų daryti tokią išimtį, juolab, kad mes kalbame, kad reikia lėtinti teisėkūrą. Tai šiuo atveju, tų šešių mėnesių termino atsisakymas prie teisėkūros lėtinimo vargiai kuo prisideda.
<…> Man liūdna, kuomet mes turime atskirus kontraversiškus įstatymus ir paskui esame pagal tai, ką norime ir kaip norime su jais padaryti, tvarkyti statutą“, – nurodė ji.
Po išsakytų A. Širinskienės teiginių S. Šedbaras nesigynė, kad pataisomis siekiama išsaugoti narkotikų dekriminalizavimo projektą inicijavusią Laisvės partiją koalicijoje: „Koalicija irgi svarbus dalykas. Tai yra žingsnelis, parodant, kad sprendžiam, o kaip išspręsim – Seime bus balsavimas. Bet parodymas, kad bandom, atvirai sakau“.
Nors pavojų, kad valdantieji gali subyrėti, naujienų portalui tv3.lt S. Šedbaras patikino nematantis, jis akcentavo, kad mažiausieji koalicijos partneriai reiškia pretenzijas dėl Seime nepriimtų pasiūlymų.
„Normalu, kad jeigu Seimo narių grupė – Laisvės partija, dabar sudariusi frakciją, atėjo į rinkimus su tam tikrais pažadais, iš kurių dar nė vienas iš tų pažadų nėra taip iki galo įgyvendintas, dėl to jaučiasi nepatogiai, o jų rinkėjai jaučiasi apvilti. Tai čia visiškai logiška.
Paimkime bet kurią politinę jėgą – ji jausis nesmagiai. Tai juos galima suprasti, jų pretenzijas taip pat galima suprasti“, – sakė konservatorius.
Nebijo, kad bus smarkiai pakeistas įstatymo projektas
S. Šedbaras tiki, kad komiteto rengiamas projektas bus priimtinas didesnei daliai parlamentarų nei buvo pirminis jo variantas.
„Labai karštos ir aktyvios diskusijos vyksta, kadangi tie, kurie nebalsavo, turi savo matymą. Mes kalbame apie tai, ar reiktų išskirti atskirai kanapes. Jeigu tai pavyktų atskirti, tai galbūt ir balsuojančių būtų kitoks skaičius“, – tvirtino jis.
Pasiteiravus Laisvės frakcijos seniūno, Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, ar partija nemato grėsmių, kad narkotikų dekriminalizavimo projektas komitete gali būti perrašytas nuo pagrindų, pastarasis tvirtino, kad „tiek komitetas, tiek komiteto pirmininkas, tiek visos suinteresuotos institucijos – nuo policijos iki prokuratūros – labai panašiai mato tą problematiką ir gal yra įsitikinę, kad tokią problemą spręsti yra būtina“.
„Tai aš tą patyriau, aš dėl to kalbuosi su kolegomis ir ką matau, yra praktikos klausimas, projekto dizaino klausimas. Koks jis bus – aš tikrai nesiimu spekuliuoti, bet aš manau, kad jis neišvengiamai bus toks, kurį dauguma Seimo turės priimti“, – dėstė V. Mitalas.
Politologas: koalicijoje vyksta mobingas
Nors ir S. Šedbaras tikino nematantis grėsmių koalicijos subyrėjimui, vigi Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas pastebi, kad nuo pat pirmųjų Laisvės partijos pasiūlymų teikimų Seime koalicijos partneriai juos ne tik atmesdavo, bet ir iš jų pasišaipydavo.
„Aš sakyčiau, kad kurį laiką vyksta trolingas, mobingas pasibaisėtinas partnerių, todėl natūralu, kad galiausiai planuojama atžaisti. Nežinau, kaip kitaip tai vertinti – čia tokie politiniai žaidimai, o jeigu dėl kiekvieno tokio tarpusavio santykių klausimų kaitalioti statutą, tai tada kas iš to statuto liks.
<…> Apskritai, man keista, kad dar šauna į galvą dėl tokių dalykų keisti kažką, kas yra fundamentalu teisėkūros procese. Juk ne šiaip sau yra pusės metų „atvėsimo“ terminas, jis yra paimtas iš daugelio valstybių praktikų. Būkim bėdni, bet teisingi, tai pritempiama prie vienos partijos ir vieno žmogaus kaprizų“, – dėstė ekspertas, pridurdamas, kad šiuo atveju privaloma galvoti ne apie statuto pataisas, bet apie ruošiamų įstatymų kokybę bei jo tinkamą pristatymą visuomenei.
„Šiuo atveju, pernelyg viskas už uždarų durų ir man ši istorija labai gerai rodo, kad politikai labai gerai įsivaizduoja, kad gali spręsti, tampyti statutą į visas puses. <…> Deja, Seime labai daug neišsilavinusių žmonių, kas natūralu, turint pačią demokratijos esmę, kai galima balsuoti už bet ką“, – nurodė jis.
Dėl Laisvės frakcijos likimo koalicijoje sprendžia konservatoriai?
Po to, kai dekriminalizacijos projektas nepraėjo paskutinės stadijos, ne vienas Laisvės partijos narys garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio koalicijoje.
„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje. <...> Negaliu atsakyti dabar, bet apie tai tikrai bus kalbama, kaip toliau dirbti koalicijoje“, – žurnalistams pasiteiravus, ar Laisvės partija gali pasitraukti iš koalicijos, dėstė įstatymo iniciatorė M. Danielė.
Paskutinis siūlas, laikantis Laisvės partiją, anot B. Ivanovo, yra koalicija, todėl jis netiki, kad savo iniciatyva ji pasitrauks iš valdančiųjų trejeto, nes jos likimą sprendžia konservatoriai.
„Jei ji būtų pašalinta ar pati išeitų iš koalicijos, kaip balionėlis atrištas nuskristų ten, kur guli ir Karbauskio partija. <…> Čia visų vieno partijos lyderių vienoda istorija ir vienodas likimas. Deja, Laisvės partija taip pat yra vieno lyderio, kaip ir kelių problemų partija. Klausimas – kada (subyrės Laisvės partija – aut. past.)? Ar greičiau, ar po šito Seimo kadencijos? Visi svertai yra Landsbergio ir Šimonytės rankose – jie nuspręs“, – aiškino jis.
Dabar gresia ir laisvės atėmimas
Šiuo metu už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Laisvės frakcijos projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Tiesa, pirminiame projekte M. Danielė siūlė, kad bauda už disponavimą nedideliu narkotikų kiekiu siektų nuo 20 iki 100 eurų. Prasižengus pakartotinai bauda augtų iki 150–200 eurų.
Tačiau po to, kai pataisas apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, baudų dydžiai išaugo. Numatyta, kad už pirmą nusižengimą grėstų bauda nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 300–500 eurų baudą. Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Be to, siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
Seimas anksčiau yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
