A. Belickaitė praėjusią savaitę pakeitė gruodžio pabaigoje įmonę palikusį Mantą Dubauską. Po šio paskyrimo kilo klausimų, ar viskas čia gerai, ar laisviečiai tiesiog skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes?
Aiškėja, kad LTG Korporatyvinių reikalų direktorė – partijos valdybos nario, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministro Vinco Jurgučio žmona ir Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės artima draugė.
O Laisvės partija kontroliuoja Susisiekimo ministeriją, kuriai vadovauja laisvietis Marius Skuodis. „Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs šiai ministerijai. A. Belickaitė užėmė vadovaujančias pareigas šioje įmonėje.
„LTG Grupė sparčiu žingsniu juda į Vakarus – tam įgyvendiname beprecedentę veiklos diversifikaciją ir transformaciją. Kalbėdami apie savo veiklą vadovaujamės atvirumo ir bendradarbiavimo principais, juos taikysime ir stiprinsime ir toliau“, – pranešime praėjusią savaitę sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Komunikacijos profesionalė A. Belickaitė iki šiol vadovavo vienos didžiausių NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ komunikacijos ir rinkodaros padaliniui, anksčiau ji yra dirbusi komunikacijos agentūroje „Integrity PR“.
A. Tapinas pateikė daugiau detalių apie A. Belickaitę
Žurnalistas Andrius Tapinas paviešino naujų detalių apie A. Belickaitės artimas sąsajas su Laisvės partija.
„Dar šiek tiek apie naujosios Lietuvos geležinkelių korporatyvinių reikalų direktorės Agnė Belickaitė darbo vietą ir jos vyro – ekonomikos ir inovacijų viceministro Vincas Jurgutis reakciją.
Mozaikoje atsiranda dar trys dedamieji. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, mano šaltinių teigimu, yra ir Agnės Belickaitės, ir Aušrinė Armonaitė klasiokė. Apie tai – ar jos geros draugės, galbūt pasisakys kuri nors Agnė ar Aušrinė.
Lietuvos geležinkelių valdybos narė Dalia Andrulionienė yra buvusi Belickaitės vadovė Omber bendrovėje. Apie ją Agnė atsiliepia „visada mano mėgta Dalia“, o pati Dalia Agnei išeinant žadėjo „laukti jos žvilgsnio iš šono“.
Dar viena valdybos narė yra trečioji Susisiekimo ministerijos patarėja Agnė Mikalonė, tiesiogiai pavaldi Agnei Vaiciukevičiūtei, kuri yra Agnės Belickaitė klasiokė.
Ir dar. Prieš penkis mėnesius Agnė Belickaitė Trakuose konsultavo Laisvės partiją, kaip parengti ir sėkmingai vykdyti tiesiai į pergalę vedantį rinkimų kampanijos planą. Ar iš idėjos, ar kaip laisvai samdoma konsultantė – turbūt atsakytų pati Agnė.
Prieš šešis mėnesius Agnė kartu su vyru vedė seminarą „Ko reikia sėkmingai savivaldos rinkimų kampanijai“ Laisvės partijos aktyvui.
Žmonos ginti ateina viceministras Vincas Jurgutis, pagirtina. Bet viceministras rašo vėlai ir nelabai apdairiai – Agnė teigia, kad įveikė 36 žmonių atranką, o Jurgutis teigia, kad žmona priėmė sprendimą atsiliepdama į Lietuvos geležinkelius atstovaujančios headhunterių agentūros pasiūlymą dalyvauti darbo konkurse.
Patikslinu: ne taip supratau Agnės paaiškinimą – buvo gautas kvietimas iš HR agentūros. Tai atsitraukus ir pažiūrėjus iš toliau situacija atrodo visai nekaip.
Ekonomikos ministrės ir susisiekimo viceministrės klasiokė, bei ekonomikos viceministro žmona konsultuoja ministrės ir savo vyro partiją, kaip parengti rinkimus laimintį planą ir iš karto ją headhuntina atrankos bendrovė į poziciją partijos ministro vadovaujamai Susisiekimo ministerijai pavaldiems Lietuvos geležinkeliuose, kurių valdyboje yra buvusi jos vadovė. Jeigu vakar tai atrodė, kaip bloga optika, tai šiandien jau nebe“, – skelbė A. Tapinas.
Pakomentavo ir viceministras V. Jurgutis
Po kilusių klausimų taip pat sureagavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras, A. Belickaitės vyras V. Jurgutis.
„Šiandien viešoje erdvėje perskaičiau, kad anot kai kurių žmonių, Agnė padarė „amoralų” ir „bebrišką” sprendimą, atsiliepdama į Lietuvos geležinkelius atstovaujančios headhunterių agentūros pasiūlymą dalyvauti darbo konkurse.
Ką aš žinau:
1. Jokio nepotizmo nebuvo ir negalėjo būti. Agnė labai sąmoningai nederino savo apsisprendimo su jokiais politikais (nederino, tiesą sakant, ir su manim, bet buvimas vyru suteikė privilegiją bent jau būti informuotam), nes tai būtų neskoninga, blogai ir dvelktų praeities kvapais.
2. Valstybės valdomų įmonių valdymas yra depolitizuotas ir tuo džiaugiuosi, nes jei sprendimai jose būtų priimami tik per politines rizikas, tai jie nebūtų vadybiški.
3. Agnė nėra naivi, suprato, kad politinės sąsajos jai bus primintos. Žinodama, ką gali tekti praeiti, pasirinko rizikuoti priimdama darbo pasiūlymą, nes turi didelių ambicijų keičiant LTG įvaizdį. Todėl dabar situaciją priima stoiškai.
4. Reputacija - neįkainojamas dalykas, dėl to savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją pakeičiau pirmą Agnės darbo dieną, o rytoj kreipsiuosi į VTEK prašydamas įvertinti ir atlikti tyrimą, kaip praktiškai ir teoriškai mano santuokiniai ir profesiniai ryšiai čia galėjo būti sumaišyti. Nes priminsiu, kad dirbu ne toj ministerijoj, kuri kuruoja geležinkelius.
Taip pat turėjau baimės, kad tokios purvo vonios gali atbaidyti dalį žmonių dalyvauti viešajame sektoriuje, čia siekti karjeros ir prisidėti kuriant Lietuvą. Bet skaitant socialinius tinklus matyti, kad kritinio mąstymo ir abejonių paskleista sąmokslo teorija yra su kaupu. Žmonės skaito ir reikalauja argumentų. Vadinasi, bręstame“, – „Facebook“ komentavo V. Jurgutis.
A. Belickaitė: „Į šią poziciją kandidatavo 36 asmenys“
Apie naujas pareigas ir paskyrimą pakomentavo ir pati A. Belickaitė.
„Lietuvos geležinkeliai“ naujo korporatyvinių reikalų direktoriaus ieškojo 2,5 mėnesio, į šią poziciją kandidatavo 36 asmenys, o su manimi atrankos agentūra „Alliance for recruitment“ dėl pozicijos susisiekė kažkada sausį (atranka prasidėjo lapkritį). Sprendimą priėmė įmonės CEO, o pokalbius turėjau su agentūra, tuomet – su HR, galiausiai – su vadovu.
Tiek dėl procedūros. Liūdnai skamba kaltinimai partijai kišimusi. Na, o aš pati esu ne tik Vinco žmona ar Aušrinės draugė, bet ir strateginės komunikacijos profesionalė jau gerokai daugiau nei dešimtmetį ir labai tikiuosi, kad mano darbas geležinkeliuose bus naudingas tiek įmonei, tiek Lietuvai.
Suprantu, kodėl į bet kokius ryšius visų pirma norisi žiūrėti per įtarimus ir kaltinimus, bet esame maža šalis, tad prašau suteikti man pasitikėjimo kreditą ir leisti padaryti ką galiu ir moku geriausio“, – komentavo A. Belickaitė.
A. Armonaitė: „Turiu įrodinėti, kad nesu žirafa“
Ministrė A. Armonaitė taip pat sureagavo.
„Man yra labai gaila, kad po Edmundo Jakilaičio post’o ir jo perspausdinimo žiniasklaidoje aš turiu įrodinėti, kad nesu žirafa. Apie tai, kad Agnė pretenduoja į tas pareigas aš nežinojau ir kad laimėjo irgi ne.
Daug dirbame, kad Lietuvoje įmonės būtų depolitizuotos, nepriklausomos ir kad nebebūtų bebrų užtvankomis. Todėl toks kaltinimas yra skaudus ir, aišku, lenda „po oda“.
Šiaip, manau, Agnė pajėgi pati susirasti darbą. Gaila, kad po 30 metų vis tiek daug kas galvoja, kad viskas „kaip anksčiau“ ir kad kažkas kažką kažkur turi „įkišti“, nes tik taip galima daryti karjerą“, – komentavo A. Armonaitė.
E. Jakilaitis konkursą vadina imitacija
Pirmasis apie A. Belickaitės sąsajas su Laisvės partija ir įdarbinimą prakalbo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis vėliau „Facebook“ pasidalino ir daugiau detalių.
„Šis ir ankstesnis įrašas nėra apie Agnės Belickaitės kompetenciją, reikalingą pareigoms užimti, jis yra apie supratimą, kad esant galimam konfliktui, ji tokių pareigų negalėjo siekti.
Kai kas džiaugiasi faktu, kad konkursą ar jo imitaciją atlikusi agentūra ar LTG darbuotojai, skambino ir mano žmonai. Taip, skambino. Šis faktas neturi jokio poveikio tam, kaip aš vertinu politikų etiką ir etiką apskritai“, – pakomentavo E. Jakilaitis.
„Dar apie jaunus bebrus. Vakar pateikiau vertinimą situacijos, kai politinės partijos, kontroliuojančios Susisiekimo ministeriją, valdybos nario žmona ima dirbti ministerijos kontroliuojamoje įmonėje. Daug kam nebuvo aišku, kur problema. Tad pasidalinu faktais, keliomis teisės aktų citatomis ir nedideliais teoriniais nuklydimais. Tikiuosi, kad daugeliui bus aiškiau.
Pirma – faktai:
* Politikas Vincas Jurgutis yra Laisvės partijos vadovybės – valdybos narys, Ekonomikos ir inovacijų ministrės pavaduotojas (viceministras).
* Vinco Jurgučio žmona Agnė Belickaitė ką tik pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ korporatyvinių reikalų direktore.
* Laisvės partija, pagal galiojančius partijų susitarimus, kontroliuoja ne tik Ekonomikos ir inovacijų, bet ir Susisiekimo ministeriją – jos deleguoti atstovai sudaro ministerijos vadovybę.
* AB „Lietuvos geležinkeliai“ 100 proc. akcininko teises įgyvendina Susisiekimo ministerija. Ministerija skiria valdybą, ji nustato valdymo struktūrą. Ko gero, neverta plėstis įrodinėjant susisiekimo ministerijos ryšį su AB „Lietuvos geležinkeliai“.
* Sutartį su Vinco Jurgučio žmona Agne Belickaite pasirašė įmonės generalinis direktorius. Gen. direktorių skiria Laisvės partijos kontroliuojamos ministerijos paskirta valdyba.
Dabar apie Lietuvos teisės aktus.
Lietuvos valstybės politikų elgesio kodeksas numato politikų elgesio principus.
Yra keli principai tinkantys Laisvės partijos vadovybės giminių ir artimųjų įdarbinimui. (Pusseserių, vaikystės draugų ir kt. ten yra daugiau, ne vien sutuoktiniai, bet šįkart ne apie tai) :
*Sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą;
*Skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo.
*Padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;
*Nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų.
O dabar šiek tiek teorijos:
1965 m. JAV prezidentas L. Džonsonas pranešime suformulavo taip vadinamą regimybės standartą (angl. appearance standart), draudžiantį pareigūnams veikti taip, kad susidarytų įspūdis, jog valstybės tarnyba naudojama asmeniniams tikslams, kad ne visi yra lygūs prieš įstatymus.
Tai lėmė naują požiūrį į interesų konfliktą - vertinant konkrečias situacijas imta išskirti esamų (angl. actual)), potencialių (angl. potential), numanomų (angl. perceived) ar tariamų (angl. apparent) interesų konfliktų pasireiškimo formas. Potencialus interesų konfliktas nusako situaciją, kurioje tarnautojo asmeniniai interesai dar nėra svarbūs ir neįtakoja jo pareigų atlikimo, tačiau, pasikeitus aplinkybėmis, šie interesai gali tapti reikšmingi ateityje.
——
Perėjimą nuo esamo interesų konflikto suvokimo prie tariamo iliustruoja Kanados Aukščiausiojo Teismo 1996 m. išaiškinimas, kad vien tik įspūdis apie galimą valstybės pareigūno viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimą, gali padaryti ne mažesnę žalą demokratiniam procesui kaip ir tikras interesų konfliktas.
—-
Etikos standartai neatsiranda tik juos surašius į įstatymą. Dažniausiai etikos supratimas arba yra, arba ne“, – rašė E. Jakilaitis.
