Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Artėja Sausio 13-toji, vėl bus brukamos konservatorių užpatentuotos nieko bendro su ta data neturinčios mėlynos nezabudkiu salotos, kuriomis privalomai bus apkabinėti vaikai mokyklose, valstybinių įstaigų darbuotojai ir kiti nuo valdžios finansinių srautų priklausomi bestuburiai.
Bus daug graudžių kalbų apie vieno žmogaus mums padovanotą laisvę.
Bus tvoros, kuriomis žmonės atsitvers nuo mūsų, „Jedinstvos”.
O tuo metu prie pat seimo rūmų stovės aplaužyti tas dienas primenantys simboliai….
@taip
Algimantas Rusteika
Jokių ženklų, draudžiančių traktoriams įvažiuoti, nėra. Šie žmonės absoliučiai nei vieno įstatymo, kelio ženklo ar kokios nors iš begalinių "tvarkų" nepažeidė. Tiesiog valdžia nenorėjo, kad "laisvoje, teisinėje valstybėje" žmonės teisėtai protestuotų prieš jos veiksmus. Tai ne "teisinė".
--- Tai POLICINĖ VALSTYBĖ.
Jokių ženklų, draudžiančių traktoriams įvažiuoti, nėra. Šie žmonės absoliučiai nei vieno įstatymo, kelio ženklo ar kokios nors iš begalinių "tvarkų" nepažeidė. Tiesiog valdžia nenorėjo, kad "laisvoje, teisinėje valstybėje" žmonės teisėtai protestuotų prieš jos veiksmus. Tai ne "teisinė".
--- Tai POLICINĖ VALSTYBĖ.
@valstieciai protestuoja
Pliurpaliau, kodėl tie "žmonės" dalyvaudami rinkoje, nenori pirkti dizeliną už rinkos kainą? Jie reikalaudami žymių nuolaidų, elgiasi lyg socialistinės personos.
Kol ėjome į šviesią ateitį kažko elektra ir dujos pabrango...---EM kreivi iteisinti vagys! - Vis dar laisveje...
Briuselis, kiek vėlesnis tos pačios dienos metas. Prabangaus buto svetainėje stovi Patriarchas, prie šachmatų stalo sėdi Anūkas. Patriarchas su kažkuo kalba telefonu.
Patriarchas: Taip, supratau. Aišku.
Pauzė. Girdisi šnaresys telefone.
Patriarchas: Nieko tokio. Ačiū, kad pranešėte.
Pauzė.
Patriarchas: Viso geriausio (padeda ragelį).
Anūkas: Kas skambino?
Patriarchas: Iš LKP. Mano žmogus. Šimonytė kandidatuoja į pirmininkes. Žada žostkai pist Kubiliaus chebrytę, jei laimės.
Anūkas išsitraukia iPhone'ą, pradeda maigyti.
Patriarchas (pakelia antakį): Tu ką čia dirbi?
Anūkas: Taigi reikia Facebook'o statusą atnaujint, kad nekandidatuoju.
Patriarchas: Prilaikyk arklius, Gabrieliau.
Anūkas: Kaip tai? Pats sakei, kad remsi Šimonytę.
Patriarchas: Sakiau. Ir ką? Aš ir Gorbiui sakiau, kad jokių nepriklausomybių nedarysim (prisėda prie šachmatų stalo).
Šįkart Anūkas pakelia antakį ir nesupratęs žiūri. Patriarchas padaro ėjimą.
Patriarchas: Vaike tu mano, aš ne pirmus metus šitam reikale, žinau, kokie dalykai čia dedasi. Tai vat, dabar darysi taip (Anūkas padaro ėjimą, Patriarchas atsikvepia, padaro pauzę ir kalba toliau). Darysi taip: eisi į parlamentą, gerai paturėsi vėl kokius prorusiškus prancūzų koloradus. Apie kandidatūrą nesakysi nieko. Visiškai nieko. Į jokius Facebook'us, niekur. Netgi Austėjai nieko nesakysi. Netgi savo vaikams. Viskas.
Anūkas: O toliau?
Patriarchas: O toliau bus taip (Patriarchas padaro ėjimą): matas. Tu būsi LKP vadu.
Anūkas plačiai išsišiepia.
Patriarchas: Va, supratai. Protingas vaikis.
Pypteli Anūko telefonas. Šis išsitraukia jį iš kišenės ir pasižiūri. Telefone dega atėjęs naujas el. laiškas. Matosi siuntėjo vardas bei tema: „Lukrecija: Adomėnas ir Bilotaitė.mp3“. Anūko šypsena praktiškai plėšia veidą.
Patriarchas: Va, matai.
Anūkas: Matau...
Patriarchas: Ir, klausyk, tu perskaityk „Game of Thrones“ normaliai. Achujienos knygos. Kaip „Politics for Dummies“. Geriau nei šachmatai.
Patriarchas: Taip, supratau. Aišku.
Pauzė. Girdisi šnaresys telefone.
Patriarchas: Nieko tokio. Ačiū, kad pranešėte.
Pauzė.
Patriarchas: Viso geriausio (padeda ragelį).
Anūkas: Kas skambino?
Patriarchas: Iš LKP. Mano žmogus. Šimonytė kandidatuoja į pirmininkes. Žada žostkai pist Kubiliaus chebrytę, jei laimės.
Anūkas išsitraukia iPhone'ą, pradeda maigyti.
Patriarchas (pakelia antakį): Tu ką čia dirbi?
Anūkas: Taigi reikia Facebook'o statusą atnaujint, kad nekandidatuoju.
Patriarchas: Prilaikyk arklius, Gabrieliau.
Anūkas: Kaip tai? Pats sakei, kad remsi Šimonytę.
Patriarchas: Sakiau. Ir ką? Aš ir Gorbiui sakiau, kad jokių nepriklausomybių nedarysim (prisėda prie šachmatų stalo).
Šįkart Anūkas pakelia antakį ir nesupratęs žiūri. Patriarchas padaro ėjimą.
Patriarchas: Vaike tu mano, aš ne pirmus metus šitam reikale, žinau, kokie dalykai čia dedasi. Tai vat, dabar darysi taip (Anūkas padaro ėjimą, Patriarchas atsikvepia, padaro pauzę ir kalba toliau). Darysi taip: eisi į parlamentą, gerai paturėsi vėl kokius prorusiškus prancūzų koloradus. Apie kandidatūrą nesakysi nieko. Visiškai nieko. Į jokius Facebook'us, niekur. Netgi Austėjai nieko nesakysi. Netgi savo vaikams. Viskas.
Anūkas: O toliau?
Patriarchas: O toliau bus taip (Patriarchas padaro ėjimą): matas. Tu būsi LKP vadu.
Anūkas plačiai išsišiepia.
Patriarchas: Va, supratai. Protingas vaikis.
Pypteli Anūko telefonas. Šis išsitraukia jį iš kišenės ir pasižiūri. Telefone dega atėjęs naujas el. laiškas. Matosi siuntėjo vardas bei tema: „Lukrecija: Adomėnas ir Bilotaitė.mp3“. Anūko šypsena praktiškai plėšia veidą.
Patriarchas: Va, matai.
Anūkas: Matau...
Patriarchas: Ir, klausyk, tu perskaityk „Game of Thrones“ normaliai. Achujienos knygos. Kaip „Politics for Dummies“. Geriau nei šachmatai.
Ar dainorėliai neišmes " bajeriukų" apie sausio 13
LANDSDERGIAI JAU 30 METU DARO VISKA , KAD TIK KUO MAZIAU LR PILIECIU NUOSIRDZIAI PATYS DALYVAUTU...
Liaudies išmintis teigia:
Nelaimėje protingas pats save kaltina, o kvailys – kitus. Kitą pamokyti ir kvailas pataiko, bet save mokyti – čia reikia ne paiko.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius po pralaimėtų rinkimų prieš ketverius metus kaltino rinkėjus kvailumu girdamasis, kad apie jo gerą valdymą (ir paliktas milžiniškas skolas) bus rašomi vadovėliai.
Po šiemet pralaimėtų rinkimų Kubilius rinkėjus apkaltino nostalgija sovietiniams laikams.
Cituoju Kubilių: „Konservatoriai yra tik indikacija: rinkėjus vis dar dalina nematoma linija, ateinanti nuo Sąjūdžio laikų. Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Suprantu, kad kai kam gali pasirodyti nepagarbu ir arogantiška dalį Lietuvos rinkėjų vadinti „nostalginiais“ (galiu pasiteisinti bent tuo, kad nevadinu jų „vatnikais“).
Nevertinsiu Kubiliaus išminties ir inteligencijos, nes jau pripratom, kad kitaip mąstančius jis vadina „talibais“, „Buridano asilais“, „kvailiais“, „Rusijos agentais“, „nostalginiais“ ir t.t., o save ir savo partiją „provakarietišku elitu“, tik noriu paklausti štai ko:
1. Kaip čia nutinka, kad tolstant nuo sovietmečio taip dramatiškai mažėja jo „provakarietiško elito“ ir taip daugėja jo vadinamų „sovietinių nostalginių vatnikų“? 1990 m. už Sąjūdžio kandidatus balsavo 942 tūkst., 1996 m. už konservatorius ir krikdemus balsavo 545 tūkst., o štai 2012 m., po Kubiliaus valdymo, už TS-LKD balsavo jau tik 206 tūkst. „provakarietiško elito“.
2. Kaip čia nutinka, kad per savivaldos rinkimus 1995 m. už konservatorius ir krikdemus Panevėžy balsavo 54 proc., o štai po 20 metų užaugus naujai, nesovietinei kartai už TS-LKD Panevėžy balsavo jau tik 16 proc.? Arba Kaune 1995 m. buvo 70 tūkst. „ne nostalginių sovietijai vatnikų“, o 2015 m. jų liko tik 28 tūkst.?
3. Ar tai reiškia, kad kai minėsim Lietuvos nepriklausomybės 30-etį, o A.Kubiliaus buvimo Seime 28 metus, visa Lietuva virs „sovietiniais nostalginiais vatnikais“?
4. Kadangi tiek viešos pagiežos ir arogancijos aplinkai skleidžia tokio lygio politikas („provakarietiškas elitas“), ar beverta stebėtis, iš kur mūsų mokyklose klesti patyčios, pasibaigiančios vaikų savižudybėmis?
Liaudies išmintis teigia:
Nelaimėje protingas pats save kaltina, o kvailys – kitus. Kitą pamokyti ir kvailas pataiko, bet save mokyti – čia reikia ne paiko.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius po pralaimėtų rinkimų prieš ketverius metus kaltino rinkėjus kvailumu girdamasis, kad apie jo gerą valdymą (ir paliktas milžiniškas skolas) bus rašomi vadovėliai.
Po šiemet pralaimėtų rinkimų Kubilius rinkėjus apkaltino nostalgija sovietiniams laikams.
Cituoju Kubilių: „Konservatoriai yra tik indikacija: rinkėjus vis dar dalina nematoma linija, ateinanti nuo Sąjūdžio laikų. Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Suprantu, kad kai kam gali pasirodyti nepagarbu ir arogantiška dalį Lietuvos rinkėjų vadinti „nostalginiais“ (galiu pasiteisinti bent tuo, kad nevadinu jų „vatnikais“).
Nevertinsiu Kubiliaus išminties ir inteligencijos, nes jau pripratom, kad kitaip mąstančius jis vadina „talibais“, „Buridano asilais“, „kvailiais“, „Rusijos agentais“, „nostalginiais“ ir t.t., o save ir savo partiją „provakarietišku elitu“, tik noriu paklausti štai ko:
1. Kaip čia nutinka, kad tolstant nuo sovietmečio taip dramatiškai mažėja jo „provakarietiško elito“ ir taip daugėja jo vadinamų „sovietinių nostalginių vatnikų“? 1990 m. už Sąjūdžio kandidatus balsavo 942 tūkst., 1996 m. už konservatorius ir krikdemus balsavo 545 tūkst., o štai 2012 m., po Kubiliaus valdymo, už TS-LKD balsavo jau tik 206 tūkst. „provakarietiško elito“.
2. Kaip čia nutinka, kad per savivaldos rinkimus 1995 m. už konservatorius ir krikdemus Panevėžy balsavo 54 proc., o štai po 20 metų užaugus naujai, nesovietinei kartai už TS-LKD Panevėžy balsavo jau tik 16 proc.? Arba Kaune 1995 m. buvo 70 tūkst. „ne nostalginių sovietijai vatnikų“, o 2015 m. jų liko tik 28 tūkst.?
3. Ar tai reiškia, kad kai minėsim Lietuvos nepriklausomybės 30-etį, o A.Kubiliaus buvimo Seime 28 metus, visa Lietuva virs „sovietiniais nostalginiais vatnikais“?
4. Kadangi tiek viešos pagiežos ir arogancijos aplinkai skleidžia tokio lygio politikas („provakarietiškas elitas“), ar beverta stebėtis, iš kur mūsų mokyklose klesti patyčios, pasibaigiančios vaikų savižudybėmis?
@---
Vytautas Sinica
2 d. ·
Vilniečiai ir ne tik! Artėjant Sausio 13-ajai norisi pagarsinti vieną labiausiai tradicinių patriotinių paminėjimų laisvės gynėjams atminti - eiseną nuo Antakalnio poliklinikos iki Antakalnio kapinių. Jau, ko gero, dešimtmetį vyksta.
Tai nė jokios institucijos ir net ne organizacijos, o patriotiškų Vilniaus kadaise jaunimo, o dabar širdyje jaunų tautiečių iniciatyva. Nepartinė, nepolitinė, bet provalstybinė ir - tas stebuklingas gąsdinimo žodis - nacionalistinė.
Nes, žinoma, visos Lietuvos laisvės kovos už nepriklausomybę buvo nacionalizmo išraiška ir visi laisvės kovotojai, žuvę ar rizikavę žūti už Lietuvos laisvę, buvo nacionalistai, nors ne visada patys taip save įvardijo. Nes nacionalizmas yra pripažinimas, kad tautos turi teisę turėti savo valstybę ir jose pačios valdyti save. Sausio 13-ąją žmonės tos teisės apginti ir rinkosi.
Sausio oras būna visoks, tad apsirenkit šiltai, bet nepaisant to renginys teisingos dvasios ir vertas Jūsų dalyvavimo. Buvau - žinau. Ir vėl būsiu. Iki ir ačiū organizatoriams!
2 d. ·
Vilniečiai ir ne tik! Artėjant Sausio 13-ajai norisi pagarsinti vieną labiausiai tradicinių patriotinių paminėjimų laisvės gynėjams atminti - eiseną nuo Antakalnio poliklinikos iki Antakalnio kapinių. Jau, ko gero, dešimtmetį vyksta.
Tai nė jokios institucijos ir net ne organizacijos, o patriotiškų Vilniaus kadaise jaunimo, o dabar širdyje jaunų tautiečių iniciatyva. Nepartinė, nepolitinė, bet provalstybinė ir - tas stebuklingas gąsdinimo žodis - nacionalistinė.
Nes, žinoma, visos Lietuvos laisvės kovos už nepriklausomybę buvo nacionalizmo išraiška ir visi laisvės kovotojai, žuvę ar rizikavę žūti už Lietuvos laisvę, buvo nacionalistai, nors ne visada patys taip save įvardijo. Nes nacionalizmas yra pripažinimas, kad tautos turi teisę turėti savo valstybę ir jose pačios valdyti save. Sausio 13-ąją žmonės tos teisės apginti ir rinkosi.
Sausio oras būna visoks, tad apsirenkit šiltai, bet nepaisant to renginys teisingos dvasios ir vertas Jūsų dalyvavimo. Buvau - žinau. Ir vėl būsiu. Iki ir ačiū organizatoriams!
REKLAMA
REKLAMA
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse vyks pilietinės iniciatyvos, degs laužai