Taip nutiko ir vienai Lietuvos šeimai, kai dovanų gautas loterijos bilietas laimėjo didelę pinigų sumą. Krikšto tėtis vaikui gimimo dienos proga padovanojo bilietą, tačiau jo šeimai sužinojus, kad bilietas laimėjo nemenką sumą, buvo pareikalauta atiduoti visą laimėjimą.
Socialiniuose tinkluose anonimiškai pasidalintoje žinutėje vaiko tėvai pasakoja, kad sužinoję apie stambų laimėjimą draugiškai pasiūlė dalintis laimėjimu per pusę, tačiau krikšto tėvo žmona kategoriška ir su siūlymu nesutinka – reikalauja viso laimėjimo.
Pasak tėvų, jie sulaukė net grasinimų jeigu neatiduos visos laimėtos pinigų sumos – krikšto tėvo žmona tvirtina, kad bilietas priklauso jos šeimai ir ketina net kreiptis į policiją ir teismą.
„Sako, kad kreipsis į policiją ir teismą – sakys, kad mes bilietą iš jų pavogėm, nes parduotuvės kamerų įrašuose matysis, jog bilietą iš tikrųjų pirko krikšto tėvas“, – rašoma įraše.
Į ginčą sureagavo ir loterijų organizatorius „Olifėja“
Į šią situaciją sureagavo ir savo komentarą pateikė ir pats loterijų organizatorius „Olifėja“. Jų teigimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir loterijų taisykles, žaidėju yra laikomas tas asmuo, kuris teisėtai įsigijo loterijos bilietą arba teisėtai įgijo teisę disponuoti šiuo bilietu, pavyzdžiui – gavęs bilietą dovanų iš teisėtai bilietu disponuojančio asmens.
Pasak jų, laimėjimas yra išmokamas žaidėjui, kuris pateikė laimingąjį loterijos bilietą. Laimėjimas gali būti neišmokamas tik tuo atveju, jei loterijos organizatoriai gautų įrodymų, kad bilietą turintis asmuo įgijo bilietą neteisėtai arba loterijos bilietą turintis asmuo neturi teisės dalyvauti loterijoje – yra nepilnametis.
„Olifėja“ papildė, kad loterijų organizatoriai neturi teisės spręsti ginčų tarp dovanojančio asmens ir dovanos gavėjo.
„Ginčas dėl laimėjimo šiuo atveju šalių turėtų būti sprendžiamas civilinės teisenos numatyta tvarka, atkreipiant dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis tarp jų buvo sudarytas loterijos bilieto dovanojimo sandoris“, – teigia „Olifėja“.
Teisininkas: dovanos tikslas – suteikti galimybę laimėti, o ne reikalauti laimėjimo grąžinimo
Teisininkas Tomas Seikalis, paklaustas apie tokio pobūdžio ginčą, pabrėžė, kad būtina atsižvelgti į loterijos bilieto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo padovanotas.
„Reikia žiūrėti, koks tas loterijos bilietas – vardinis ar paprastas, ar jau registruotas loterijos savitarnoje. Tačiau turbūt krikšto tėvas turėjo dovanoti su tikslu, kad bilietas būtų sėkmingas ir laimėtų“, – teigia jis.
Jeigu krikšto tėčio žmona kreiptųsi į teismą, pasak teisininko, abejotina, kad toks kreipimasis būtų ypatingai sėkmingas. Jo teigimu, galima bandyti kažką išpešti tik tuo atveju, jeigu žmona yra kažką užfiksavusi ir turi įrodymus, kad buvo kitaip susitarta, pavyzdžiui, kad tą visą dovanojamą sumą krikšto vaiko šeima atiduos bilietą padovanojusiems asmenims.
Teisininkas įžvelgia ir absurdiškų detalių, pasak jo – kokiu tikslu bilietas buvo dovanojamas, ar tik tam, kad jį gavę žmonės nueitų, patikrintų ir laimėjimą gražintų?
Pasak T. Seikalio, Lietuvoje yra įprasta dovanoti loterijos bilietus ypatingomis progomis, tokiomis kaip Kalėdos ar gimtadieniai, kad gavėjas turėtų galimybę laimėti didesnę sumą.
„Atliekamas simbolinis veiksmas už nedidelę sumą, tačiau su tam tikru azartu ir įdomumu, kad žmogus laimėtų didesnę sumą. Tai yra menkavertė dovana, dovanojama su galimybe laimėti“, aiškina teisininkas.
Teismas gali būti nepalankus
Teisininko teigimu, kiekvienas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, tačiau galima kelti klausimą, ar ieškiniu nepiktnaudžiaujama savo teisėmis, ar yra pakankamai įrodymų, ar nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju yra būtina įrodyti, kad laimėjimas tikrai priklauso žmonai, galimi liudininkų parodymai, filmuota medžiaga ir kiti įrodymai.
Šiuo atveju kreipimasis į policijos pareigūnus ir teismą, jeigu tam neturima rimtų įrodymų, gali būti beprasmis.
„Tas žmogus gali likti kvailio vietoje, norėdamas pigiai prasisukti dovanodamas loterijos bilietą, o vėliau, sužinojus, kad laimėjo didelę sumą, reikalaudamas susigražinti ją atgal“, – sako teisininkas.
T. Seikalis atkreipia dėmesį, kad įstatymiškai dovanojant pinigus arba turtą yra tam tikri apribojimai, teisiniai pagrindai, kaip dovanos apmokestinimas, deklaravimas ir kitos aplinkybės, tačiau loterijos bilietams, net išlošusiems didelę pinigų sumą, tai negalioja.
„Vis dėlto loterijos bilieto dovanos vertė nėra didelė, tik laimėjimas didelis, teisės aktais tai nėra apribota“ – teigia teisininkas.
Įraše teigiama, kad krikšto tėčio žmona kreipsis į teismą bei bandys įrodyti, kad bilietas yra pavogtas. Krikšto tėvo žmonai gresia ir rimtesnės pasekmės, jei ji melagingai apkaltins vaiko tėvus vagyste. Pasak teisininko, kaltinimai vagyste – yra labai rimti kaltinimai, kurie išsakyti nepagrįstai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Civiliniame procese žmogus duoda priesaiką, kad sakys tiesą. Meluoti teismui yra visai kitaip, negu meluoti šiaip kažkam aplinkui. Teisme tas dalykas fiksuojamas ir už tai gali būti dideli nemalonumai“, – sako T. Seikalis.
