Susisiekimo ministerija atvira – laiko sukiojimas antraeilis klausimas ir dėl jo diskusijas pratęs veikiausiai tik pasibaigus karui Ukrainoje. Tuo metu Lenkija ir Ispanija nori šį klausimą išspręsti iki pavasario.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Startą auklėtinių futbolo treniruotei skelbė „Benfikos - Ateities“ treneris Antonas.
Dvylikamečiai dar treniravosi senu ritmu, o štai po savaitgalio, kai laikrodžio rodyklės bus pasuktos vieną valandą atgal, ir teks grįžti prie žiemos laiko, treniruotis, kaip prisipažįsta jaunieji futbolininkai – bus sunkiau. Ernestas ir kiti paaiškino, ko trūks labiausiai.
„Man labiau patinka vasaros laikas, nes aš galiu su draugais pažaisti futbolą ir pasportuoti“, – dalinosi jaunasis futbolininkas Ernestas Blaškevič.
„Šiaip tai lengviau, bet kas man nelabai patinka, kad kai baigiu namų darbus, jau būna tamsu, ir negali išeiti į lauką futbolo pažaisti. Ir šiaip jau šalčiau dabar“, – teigė komandos draugas Kernius Jakšys.
Ir vos vienas kitas paauglys sako, kad laiko pokyčiai įtakos neturi, esą trenerio įskiepytas disciplinos laikymasis padeda iškęsti sunkumus.
„Vyriškumo reikia, stiprumo reikia. Nežinau, aš visada atsikeliu šeštą taip jau. Pagal ritmą taip jau. Nežinau, kas buvo, bet vieną dieną šeštą atsikėliau, ir taip kasdien kartojasi vėl“, – apie savo rutiną pasakojo Adas Vileikis.
Daugiau nei metus Lietuvoje vaikus futbolo gudrybių mokantis ukrainietis treneris Antonas pasakojo, kaip laiko kaitaliojimas paveikia jo auklėtinius.
„Jie tiesiog per treniruotę praranda koncentraciją. Ypač, jeigu treneris tik nukreipia dėmesį į kažkurį vieną, kiti tuoj atitolsta nuo to, ką darė, ima tarpusavyje šnekėtis, neatlieka trenerio duotų užduočių. Tai labai pastebima, ir mes į tai tuoj reaguojame“, – sunkumais dalinosi „Benfica-Ateitis“ treneris Antonas Yurkevych.
Kaip sakė treneris, prireikia maždaug dviejų savaičių, kad vaikai priprastų prie naujo ritmo. Ir ne tik vaikai, laiko sukiojimo norėtų atsisakyti ir sostinės gatvėje kalbinti suaugę.
„Prie vasaros. – Kodėl? – Na, vakarai šviesesni būtų. – Kaip veikia sukiojimas? – Veikia, sutrikdo miegą.“
„Aš tai labai jaučiu tą skirtumą – trūksta miego, pavargus.“
„Nepatogu būna kurį laiką, nes keltis kitaip reikia, bet aš suprantu logiką, kodėl. Ką aš žinau, gal nekaitaliojimas duotų tokio stabilumo.“
Laiko persukimo klausimas dabar neprioritetinis
Norimo stabilumo kol kas nenusimato. Dar prieš septynerius metus Europos Komisijai pasiūlius nuo 2021 atsisakyti laiko kaitaliojimo, o prieš šešerius metus Europos Parlamentui tam pritarus, šalims narėms iki 2020 balandžio reikėjo nuspręsti, prie kokio laiko Europa liks – vasaros ar žiemos.
„Laiko pasirinkimas – valstybių narių kompetencija. Iš EK pusės tikimasi, kad bus prieita vieningo sprendimo. Kadangi tai svarbu ir bendrai rinkai. <...> Skatiname ir prisidedame, kad diskusijos pasistūmėtų į priekį“, – apie politinę šio klausimo pusę sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.
Bet bent jau artimiausiu metu, diskusijos Europos Taryboje nepasistūmės. Iš pradžių klausimas tapo ne prioritetiniu dėl COVID-19 pandemijos, vėliau rusams įsiveržus į Ukrainą, laiko sukiojimas iš viso liko, kaip sako susisiekimo ministras, atidėtas neribotam laikui.
„Ministerijai tai nėra prioritetinis klausimas dabartinėje geopolitinėje situacijoje, ir vykstant karui Ukrainoje. Tai mažiausiai ko mums reikia ES, tarp valstybių narių, neturėti dar sutarimo dėl laiko sukiojimo pirmyn atgal. Tai turime fokusuotis į esamą geopolitinę situaciją“, – kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Tiesa, visgi kai kurios kitos ES šalys jau kelia klausimą dėl laiko kaitaliojimo. Prieš kelias dienas Ispanijos premjeras socialiniame tinkle „X“ pasisakė, esą jau nuo kitų metų sieks, kad būtų atsisakyta laiko sukiojimo. Dar anksčiau – kovo mėnesį tokį pat siekį išreiškė ir Lenkija.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
