Anot jos, dėl suaktyvėjusių atodangos slinkimo procesų lankytis šalia Neries upės esančioje apžvalgos aikštelėje nesaugu, nes dalis polinių konstrukcijų yra atsivėrusios ir tikėtina, kad natūralūs atodangos formavimosi procesai vyks ir toliau.
VSTT direktorės pavaduotojos Rūtos Lapinskienės teigimu, erozija yra natūralus, visoms atodangoms būdingas ir jas pačias formuojantis bei palaikantis procesas.
Naujausios didesnės nuošliaužos čia fiksuotos 2018 metais.
Nemano, kad reikia kištis į gamtos procesus
„Kadangi tai gamtos paveldo objektas, nereikia kištis į natūralius procesus, stengtis pristabdyti atodangos slinkimą ar stabilizuoti šlaitą“, – teigiama VSTT pranešime.
Dabartinė apžvalgos aikštelė atodangos viršuje įrengta daugiau nei prieš dešimt metų.
Apžiūrėję slenkančią atodangą, specialistai svarsto, kad apžvalgos aikštelę, atitvarą ir informacinį stendą reikėtų atitraukti, o infrastruktūrą iš naujo projektuoti, prisitaikant prie natūralių pokyčių.
Bendrovė „Grinda" planuoja skelbti konkursą apžvalgos aikštelės projektui parengti.
Šiais metais Plikakalnio atodanga siūloma grožėtis nuo Vingio parko pusės.
VSTT teigimu, tai vienas lankomiausių objektų Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Ši atodanga valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu paskelbta 1992 metais. Atodangos aukštis – 58 metrai, ilgis – 650 metrai.
Ji pradėta tyrinėti XVIII amžiaus pradžioje. Vilniuje daugėjant gyventojų, plečiantis užstatytoms teritorijoms, atodanga pritaikyta lankyti: sutvarkyta aplinka, įrengta apžvalgos aikštelė. Nuo jos atsiveria vaizdas į Neries vingį, Vingio parką, Vilniaus universiteto Botanikos sodą, Plikakalnio taką.
