Ketvirtadienį per Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos diskusiją apie neapykantos kurstymą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pranešė, kad yra parengusi atitinkamas Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas.
„Siūloma tyčiojimąsi ir niekinimą perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tokiu atveju, tikėtina, pavojingumo klausimas bus lengviau identifikuojamas. Be abejo, tiesioginis neapykantos skatinimas ir raginimas diskriminuoti žmonių grupę lieka Baudžiamajame kodekse“, – kalbėjo ministrė.
Dabar Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teisingumo ministrė siūlo iš BK straipsnio išbraukti žodžius „tyčiojosi ir niekino“ ir Administracinių nusižengimų kodekse būtų sukurtas naujas straipsnis „Tyčiojamasis ir niekinimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“. Kol kas dar nenuspręsta, kokios už tai galėtų būti baudos.
Nubrėžė gaires, kur yra neapykantos kalba, o kur – kritika
Diskusijoje kalbėjęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pateikė pavyzdį, ką būtų galima laikyti neapykantos kalba.
„Prisimenu vieną komentarą, kai vienos socialinės grupės atstovus buvo raginama sodinti į dilgėles. Buvo prasisukusi visa teismų karuselė, nes pirmosios instancijos teismai taikė baudžiamąją atsakomybę šiame kontekste.
Aukščiausiasis teismas pasakė, kad tai nesiekia kraštutinės (ultima racio) priemonės – tai man atrodo, kad tokių papildomų priemonių taikymas, kaip administracinė atsakomybė, galbūt suteiktų ir daugiau laisvės vertinti kontekstą, kuriame išsakytas komentaras.
Pati frazė galbūt ir neatskleidžia viso vaizdo, o svarbus ir kontekstas – kur ji išsakoma, po kuo ir galiausiai, kokio tikslo siekiama, kai ji yra išsakoma“, – sakė T. V. Raskevičius.
Teisingumo ministrė E. Dobrovolska teigė, kad nenori pateikti konkrečių neapykantą kurstančių pavyzdžių, kad dar labiau neskleistų neapykantos kalbos. Bet ji nubrėžė gaires – kur yra galima neapykantos kalba, o kur tiesiog kritika.
„Atkartodami neapykantos kalbą turbūt mes ją ir skleidžiame – tai to reikėtų vengti. Bet nuraminant ir paaiškinant, kritika kaip tokia nėra draudžiama ir tai viena iš saviraiškos laisvių dalies, kuri akivaizdžiai yra takoskyra tarp neapykantos kalbos.
Toliau kritikuoti mano tatuiruotes – tai viskas gerai, galima ir tai jokiu būdu nesusiję su administracine ir baudžiamąja atsakomybe.
Bet, kai mes jau kalbame pagal požymius asmens priklausymo – dėl tautybės, seksualinės orientacijos, dėl lyties pagrindo ir tuo atveju skatinti neapykantą ar niekinti – kaip pavyzdys, yra siūloma sunaikinti arba fiziškai susidoroti su tam tikra grupe, – tai akivaizdu, kad tai yra neapykantos kalba.
Man atrodo, kad kartais mes mėginame įsivelti į tokias diskusijas, kurios menamai reikalauja specialių žinių, bet, jei pasižiūrime straipsniuose ir teismų praktikoje cituojamus tuos komentarus – tai nei vienam iš mūsų dėl 90 proc. net nekiltų abejonių ar tai yra neapykantos kalba ar ne“, – teigė ministrė E. Dobrovolska.
Už neapykantos kurstymą internete – ir administracinė atsakomybė
Diskusijoje dalyvavusi teisingumo ministrė teigė, kad visuomenės ir teisėsaugos atsakas į neapykantos kurstymą turėtų būti paremtas bausmės neišvengiamumo principu. Teisingumo ministrės parengtus įstatymo pakeitimus ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
„Administracinės atsakomybės taikymas už neapykantos kalbą teisėsaugos institucijoms suteiktų daugiau lankstumo tiriant ir priimant sprendimus neapykantos kalbos ir neapykantos kurstymo atvejais. Baudžiamoji atsakomybė visuomet turėtų būti tik kraštutinė priemonė, tačiau privalome susitarti, kad neapykanta nėra mūsų visuomenės vertybė“, – sakė E. Dobrovolska.
Ministrė pažymėjo, kad jau rengiamos įstatymo pataisos, kuriomis už neapykantos kalbą būtų galima patraukti ir administracinėn atsakomybėn. Jos kol kas dar neįregistruotos ir dar gali būti keičiamos, atsižvelgus į išsakytas pastabas.
„Nors Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą, taip ir lieka neaišku, kur reikėtų nubrėžti ribą tarp saviraiškos laisvės ir baudžiamojo nusikaltimo.
Dėl šios priežasties privalu diskutuoti apie naujas bendradarbiavimo galimybes ir formas, siekiant ne tik efektyviai reaguoti į neapgeidaujamą neapykantos kalbos reiškinį, bet ir didinti visuomenės sąmoningumą apie įvairias nepakantumo bei diskriminacijos formas“, – pažymėjo Seimo Savižudybių ir smurto komisijos pirmininkas Andrius Navickas.
Policijos atstovė: pareigūnai pirmieji sureaguoja į pranešimus apie neapykantą
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja Aušra Sadauskienė kalbėjo, kaip policijos pareigūnai įsitraukia tiriant neapykantos kalbos atvejus.
„Pareigūnai yra pirmieji asmenys, kurie sureaguoja į gautą pranešimą apie neapykantos kalbą. {...} Kadangi jie yra pirmieji, kurie reaguoja į tokius pranešimus – tai didžiausia atsakomybė tenka jiems.
Pandemijos laikotarpiu stebimas padidėjimas pranešimų, kurie susiję su neapykantos kalba. Yra gauna ryškiai daugiau nei praėjusiais metais. Statistikoje visų šių duomenų atspindėti neįmanoma.
Per 2020 metus užregistruotų 50 nusikalstamų veikų. Negalima sakyti, kad tik tiek pranešimų gauta. Ikiteisminių tyrimų pradedama daugiau nei užregistruojama nusikalstamų veikų“, – sakė A. Sadauskienė.
Kuriamos naujos policijos pareigybės – cyber patruliai
Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjos, šiuo metu yra kuriamos naujos policijos pareigybės, kurie kontroliuos galimai nusikalstamas veikas internete.
„Šiuo metu pradedamas naujas eksperimentas dėl taip vadinamų cyber patrulių (virtualių patrulių). Tai yra naujas dalykas ir naujos pareigybės.
Su šių pareigybių atsiradimu yra siejamas internetinės erdvės monitoringas (stebėsena), siekiant užkirsti kelią neapykantos kalbos klausimui internetinėje erdvėje. Taip pat ir kitų galimai nusikalstamų veikų veiklai.
Kadangi tai yra visai dar naujas dalykas – tai kol kas dar negalėčiau pasakyti daugiau, kaip viskas vyks“, – sakė A. Sadauskienė.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016–2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 163 neapykantos kurstymo atvejai.
Kita vertus, nevyriausybinių organizacijų duomenys ir viešosios erdvės stebėsena aiškiai rodo, kad neapykantos kalbai būdingas „latentiškumas“, t. y. nepranešimas teisėsaugos institucijoms.
Pasak diskusijos dalyvių, šią tendenciją iš dalies lemia tiek visuomenės abejingumas, tiek nepakankamas teisėsaugos institucijų ir valstybės institucijų atsakas.
Pastebima, kad pandemijos metu visuomenei susiduriant su psichologinės ir emocinės sveikatos iššūkiais neapykantos apraiškos virtualioje erdvėje tampa dar labiau matomos.
