Visai neseniai rašėme, kad laidojimo namuose susidarė eilės. Statistikos departamentas paskelbė, kad mirčių kiekiai dar padidėjo, tad vis daugiau žmonių laidojama. Nors iš visų mirusiųjų, COVID-19 aukų procentas yra nedidelis, laidojimo namai ir Kėdainių krematoriumas sako sulaukiantys didelio kiekio koronavirusu sirgusių velionių.
Koronavirusas Lietuvoje per parą pražudo dešimtis žmonių. Didesnė dalis jų būna kremuojama, tačiau yra ir pasirenkančių mirusiuosius nuo COVID-19 laidoti karstuose. Laidojimo namai pasakoja, kad tokiu atveju kūnai būna laidojami keliuose maišuose.
Artimieji turi įspėti
Nuo koronaviruso mirus žmogui, laidojimo namų „Grauduva“ ir „Amžinybė“ teigimu, velionio kūnas pirmiausia kurį laiką yra palaikomas šaldytuve. Per šį laiką žmogaus artimieji turi susitvarkyti dokumentus.
„Tvarkosi dėl kapo duobės, pašalpų dokumentus, viskas kaip eilinėse laidotuvėse“, – tv3.lt komentuoja „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė.
Tada reikia nuspręsti, kurie laidojimo namai kūną transportuos, suteiks kitas laidojimo paslaugas. Jei žmogus mirė nuo COVID-19 arba buvo virusu užsikrėtęs, laidojimo namai prašo apie tai informuoti.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas, mirties vietoje mirusiojo kūnas būna talpinamas į nepralaidų skysčiams plastikinį maišą. Maišo išorė būna dezinfekuojama ir tada kūnas yra pervežamas į lavoninę arba iš karto perduodamas laidojimo namams.
Kai kurie laidojimo namai kūnus įdeda į dar kelis maišus.
„Šiai dienai neturime duomenų, kaip COVID-19 laikosi ant velionio, kaip jis persiduoda. Dėl to, kad nėra tokių duomenų, mes laikomės rekomendacijų ir pagal tas rekomendacijas elgiamės. Artimieji būtinai turi pranešti laidojimo biurams, kad mirties liudijime yra nurodyta, jog žmogus mirė nuo COVID-19, tada mūsų darbuotojai atvažiuoja su pilna apranga“, – tv3.lt pasakoja laidojimo namai „Amžinybė“.
Laidojimo namai atplėšti maišų negali.
Laidojama maišuose
Jei mirusįjį pasirenkama ne kremuoti, o laidoti karste, maišas su kūnu būna įdedamas į karstą. Kūnas nebūna atidengiamas ir atsisveikinimas vyksta su uždaru karstu.
„Tada rekomenduojama, kad atsisveikinimas, šarvojimas vyktų iki keturių valandų. Bet jei artimieji nori užtrukti ilgiau, leidžiame ilgiau. Be abejo, laikomės, kad nebūtų daug žmonių, patalpas vėdiname, dezinfekuojame. Iš savo pusės darome viską, kad jeigu žmogus turi virusą, kad tas virusas neišeitų“, – komentuoja „Amžinybė“.
Savo klientų ne ilgiau šarvoti kūnus prašo ir „Grauduva“.
Jei kūnai yra kremuojami, laidojimo namai nuveža kūnus į krematoriumą, o su grąžinta urna atsisveikinimas gali trukti ir ilgiau, svarbu reguliuoti srautus.
„Jei koks 100 žmonių nori atsisveikinti, o vienu metu iki 10 žmonių, tai automatiškai reguliuodamas tą srautą nesuspėsi per keturias valandas praleisti tiek žmonių. Tada automatiškai tas laikas bus ilgesnis. Nėra nustatyta, mes tiesiog rekomenduojam. Dažniausiai dabar jau ir mažiau atvažiuoja žmonių atsisveikinti, bet kartais būna, kad daugiau tada patys sureguliuoja“, – pasakoja „Amžinybė“.
Gali tekti mokėti daugiau
Neseniai taip pat rašėme, kad laidojant nuo COVID-19 mirusius asmenis, už laidojimo paslaugas gali tekti mokėti daugiau. Kai kurie laidojimo namai sakė, kad gali tekti pakloti 200 eurų daugiau.
Kaip aiškina „Amžinybė“ ir „Grauduva“, kainos šiaip sau nekyla. „Grauduva“ sako kainų laidojantiems nuo koronaviruso mirusius žmones iš viso nekeliantys, o „Amžinybė“ sako prašantys susimokėti už reikalingą apsauginę aprangą. Kūną paimti, įdėti į karstą ar nuvežti į krematoriumą turi laidojimo namų darbuotojai.
„Jeigu žmogus nesunkus, užtenka dviejų darbuotojų, vieno darbuotojo apranga kainuoja 25 eurai. Tai yra vienkartinė apsauga ir mes ją išmetame lauk, suvyniojam, supakuojam ir utilizuojam. Jei dviese negali pakelti, reikia keturių darbuotojų. Įsivaizduokite, du darbuotojai, tai reiškia, papildomai prisideda 50 eurų. Visa kita mums nesvarbu, mes kainų nekeičiame“, – sako laidojimo namai „Amžinybė“.
Daugiausia kremuojama
Dar anksčiau Lietuvos krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis tv3.lt komentavo, kad sekdamas statistiką pastebi, jog didžioji dalis koronaviruso aukų būna kremuojamos.
„Nors jų ir neprivaloma Lietuvoje kremuoti, bet pastebime sekant statistiką, kad didžioji dalis iš mirusiųjų nuo COVID-19, būtent yra vežami kremacijai“, – anksčiau tv3.lt komentavo B. Vilkelis.
Lietuvos krematoriumo direktorius teigė, kad nuo COVID-19 mirusių žmonių kremacija nesiskiria beveik niekuo, tačiau yra laikomasi papildomų apsaugos priemonių. Karstas nėra atidengiamas, kūnas būna deginamas maišuose. Prieš ir po kremacijos patalpos būna vėdinamos ir dezinfekuojamos.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, iš viso nuo koronaviruso Lietuvoje jau mirė 704 žmonės. Dar 348 sirgę COVID-19 mirė dėl kitų priežasčių.
