Visuomeninės patriotinės organizacijos labdaros ir paramos fondą „Vytis su memorialu laisvės kovotojams“ buvo įsteigusios dar 2017 m. Tuomet fondas siekė, kad paminklas Lukiškių aikštėje atsirastų 2018 m. vasario 16 d. – minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Tas fondas buvo proginis, jo veikla ribota. Kai nepavyko pastatyti memorialo ir praktiškai nesimatė galimybių tęsti tos veiklos, grįžome į tą tašką, kur buvome 2016 metais“, – Seime surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo fondo vadovas Kęstutis Akelaitis.
Fondo nariai tikina, kad fondo atsikūrimą paskatino ne Seimo priimtas įstatymas dėl Lukiškių aikštės. K. Akelaičio teigimu, fondas įkurtas gegužės 27 d. Visgi fondo nariai džiaugėsi priimtu įstatymu, premjero pozicija ir tuo, kad prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė pasirašyti šį įstatymą.
„Galima padėkoti ir merui Šimašiui už tą smėlio dėžę. Jei ne ta smėlio dėžė, tai gal ir būtų dar ilgai metų metais tęsiasi šis dalykas. <...> Jau 30 metų praėjo nuo to laiko, kaip Lietuva yra nepriklausoma. Tik šiuo metu ir premjeras, ir visi sako, kad čia turi būti Vytis. Tęsti negalima, reikia greitai pastatyti paminklą“, – kalbėjo fondo valdybos pirmininkas Jonas Burokas.
Konservatorė, fondo valdybos pirmininko pavaduotoja Angelė Jakavonytė pastebėjo, kad 2015 m. Vyriausybė su Vilniaus savivaldybe pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią sostinės valdžia įsipareigojo sutvarkyti Lukiškių aikštę.
Aikštėje turėjo atsirasti rekreacinė poilsio erdvė bei reprezentaciniams tikslams skirtas plotas su kieta danga.
„Pažymime, kad projekto galutiniam įgyvendinimui pritrūko tik Vyčio skulptūros. Deja, jos neturime ir šiandien. Tačiau, po Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo atsirado viltis, kad memorialo projektas vis tik bus įgyvendintas“, – teigė A. Jakavonytė.
Fondas parengė kreipimąsi premjerui S. Skverneliui. Jame rašoma, kad fondas pritaria premjero minčiai, kad Lukiškių aikštėje gali būti pastatytas vienas iš paminklų, anksčiau dalyvavusių Vyčio paminklų konkurse. Jame pirmąją vietą užėmęs Jono Sakalausko darbas „Laisvės karys“ stovi Kaune prie Kauno pilies.
Fondas siūlo paskelbti balsavimą ir visuomenei pasirinkti iš antrąją ir trečiąją vietas konkurse užėmusių darbų – Gitenio Umbraso kūrinys „Baltai“ bei Stasio Žirgulio projektas „Šviesą nešantis“.
„Manome, kad tai būtų demokratiškiausias ir teisingiausias kelias, išsprendžiant šį visiems Lietuvos piliečiams aktualų klausimą“, – teigė J. Burokas.
„Mes tiesiog norėtume prisidėti prie tos idėjos įgyvendinimo kaip visuomeninių patriotinių organizacijų įkurtas fondas. Tam, kad nekartotume praeities klaidų. Dabar belieka visiems vieningai dirbti, susivienyti, nesiginčyti. <...> Galima pasirinkti iš šių darbų pačią skulptūrą, artimiausiu metu užbaigti ir aikštę, ir tą priešpriešą, kuri iki šiol buvo“, – įsitikinęs K. Akelaitis.
Prieš keletą metų surengtame konkurse dalyvavo ne vienas darbas, tad K. Akelaičio nuomone, juos galima pastatyti kituose Lietuvos miestuose.
„Tas skulptūras, kurios buvo nuoširdžiai daromos Vyčiui šimtmečio progai, galima įgyvendinti kituose miestuose. <...> Kiti miestai nesnauskit, tą šimtmetį galime pažymėti, kad ir pavėluotai, bet kuo daugiau Vyčio skulptūrų iškils Lietuvos miestuose, tiek svečiai, tiek jaunimas matys, kad patriotai neužmirštami, atmintis yra gerbiama ir saugojama“, – kalbėjo fondo vadovas.
Pasak jo, fondas savivaldybėms padėtų su paminklo pastatymu, jau vyko pokalbiai su Pasvalio miesto valdžia, susidomėjimą, anot K. Akelaičio, parodė ir Druskininkų savivaldybė.
„Man gėda, kad Lietuva, kuri taip sunkiai iškovojo nepriklausomybę, iki šiol neturi paminklo visiems tiems žmonėms, kurie paaukojo savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės. Labai tikiuosi, kad šie metai bus tie metai, kai tas paminklas bus pastatytas“, – teigė A. Jakavonytė.
Fondo nuomone, memorialinės, reprezentacinės aikštės dalies priežiūra, kurioje ir atsirastų paminklas Vyčiui, turėtų būti patikėta ne Vilniaus valdžiai, o valstybinei institucijai, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
Aistros dėl Lukiškių aikštės
2007 m. Vilniaus miesto savivaldybė surengė kūrybines dirbtuves, skirtas ieškoti Lukiškių aikštės paskirties. Po metų surengtas aikštės sutvarkymo projekto konkursas.
Tikėtasi, kad Lukiškių aikštės rekonstrukcija galėtų būti baigta iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009-aisiais, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.
Galiausiai 2010-aisiais Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą organizavo Vyriausybė, pavedusi Aplinkos ir Kultūros ministerijos surengti du konkursus dėl aikštės.
Aplinkos ministerijos paskelbtą konkursą 2011 m. laimėjo „Archstudijos“ projektas „Ramybė“, o 2013 m. Kultūros ministerijos projekto nugalėtoju paskelbta Vidmanto Gylikio skulptūra „Tautos dvasia“. Nė vienas iš projektų taip ir nebuvo įgyvendintas.
Galiausiai 2017-aisiais skelbtose Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro Lukiškių aikštės memorialo dirbtuvėse geriausia idėja pripažintas skulptoriaus Andriaus Labašausko darbas „Laisvės kalva“, tačiau dėl teismų procesų, paveldosaugininkų, savivaldybės pastabų jis kol kas nepastatytas.
2019 m. daugiau nei šimtas visuomenininkų Lukiškių aikštėje surengė mitingą, kuriame reikalavo atsisakyti jau atrinkto „Laisvės kalvos“ projekto ir aikštėje pastatyti Vytį. Akcijoje pristatytas skulptoriaus Gitenio Umbraso skulptūros „Baltai“ – skriejančio Vyčio maketas, dalyvavęs ankstesniuose konkursuose.
2020 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su grupe valdančiųjų įregistravo įstatymo projektą, reaguodami į Lukiškių aikštėje Vilniaus miesto valdžios sprendimu iškilusį dirbtinį paplūdimį.
Šį įstatymo projektą, kuriuo nuspręsta, kad Lukiškių aikštė turi įprasminti žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą, o aikštėje turi iškilti monumentas Vyčiui, pasirašė prezidentas G. Nausėda.
Lukiškių aikštė priklauso valstybei, tačiau pagal panaudos sutartį yra nuomojama Vilniaus miesto savivaldybei. Visgi tai gali pasikeisti, nes valdantieji svarsto, kad aikštės tvarkymas turi pereiti į valstybės rankas.
„Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti pačią aikštę valstybės žinion. Ir ne tai, kad perimti aikštę, bet su konkrečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tai tą žingsnį padarytume, kai turėtume visą projektą, visus sprendimus ir finansavimą“, – yra sakęs premjeras S. Skvernelis.
