Kunigo teigimu, tarp susipriešinusių visuomenės grupių būtina užmegzti pagarbų dialogą ir prie to gali prisidėti kiekvienas pilietis. Tačiau norint įteisinti lygias LGBT bendruomenės teises, svarbu nepamiršti ir kitų visuomenės grupių interesų bei poreikių, pažymėjo A. Toliatas. Be to, Bažnyčia skatina visus – netgi skeptiškai dėl skiepo nusiteikusius asmenis – vakcinuotis dėl kilnaus tikslo, kad būtų apsaugota kitų gyventojų sveikata ir gyvybė.
Reikia ieškoti sutarimo, nors nuomonės ir skiriasi
Kalbėdamas apie pastaruoju metu Lietuvoje ošiančius maršus, protestus ir paradus, dvasininkas pabrėžė, kad visuomenė turėtų mokytis, kaip pagarbiai diskutuoti tarpusavyje.
„Mes gyvename laisvoje šalyje, todėl turi būti leista žmonėms išreikšti savo nuomonę. Tik mūsų visų piliečių siekis turėtų būti toks – kurti darnią visuomenę net tuomet, kai nuomonės išsiskiria“, – sakė A. Toliatas.
Jis kvietė visuomenės narius mokytis diskusijos, grįstos pagarba ir pasitikėjimu.
Kunigas A. Toliatas įvertino Lietuvoje tvyrantį visuomenės susipriešinimą dėl skiepų, LGBT bendruomenės teisių ir kitų aspektų.
„Supriešinti žmones – tai yra sugriauti visuomenės pasitikėjimo ryšius. O be jų viskas stoja. Pradedama prieštarauti arba palaikyti nebe patį idėjos gerumą ir tvarumą, bet reaguoti pagal tai, kas tą idėją pasakė. Tampame dezintegruoti ir labai pažeidžiami – tiek iš vidaus, tiek iš išorės“, – apie susiskaldymo poveikį visuomenei sakė jis.
Dvasininkas pridūrė, kad prie įtampos mažinimo gali prisidėti kiekvienas, tačiau tam būtina pasitelkti tinkamą komunikaciją.
„Žodis gali sukelti karą. Bet žodis gali ir sustabdyti. Todėl tai yra mūsų atsakomybė, ką ir kaip mes šnekame. Reikia bendrauti atsakingai – statyti susikalbėjimo tiltus, kad ir avarinius“, – svarstė A. Toliatas.
Taip pat kunigas pasidalijo nuomone apie LGBT bendruomenės siekį būti pripažintiems kaip lygiavertė visuomenės grupė ir užkirsti kelią patiriamai diskriminacijai.
„Turime ieškoti, kaip užtikrinti LGBT žmonių teises, bet nesuvaržant kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl labai svarbu gerai pasverti sprendimus, numatyti grėsmes ir kaip mes jas spręsime. <...> Belieka tik rasti noro susitarimui, kuris apsaugotų visų grupių teises“, – minėjo A. Toliatas.
Pasak kunigo, priešišką požiūrį į kitokios seksualinės orientacijos asmenis ir dėl to visuomenėje įsiplieskusius nesutarimus, galima išspręsti diplomatiškai ir taikiai.
„Gyvename teisinėje valstybėje. Ir, anot arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, turime kalbėti argumentų jėga, o ne jėgos argumentais, kaip tai dabar dažnai nutinka“, – papildė A. Toliatas.
Atsakė, ką krikščioniškas mokymas byloja apie LGBT
Praeitą šeštadienį, vykstant „Kaunas Pride“ eitynėms, dalis tikinčiųjų bendruomenės surengė atsakomąją akciją – viešai kalbėjo maldas ir teigė, kad Lietuvai, kaip katalikiškai šaliai, esą „nepriimtinas palaidas elgesys“.
A. Toliat as atsakė, ką iš tiesų katalikiškas mokymas sako apie šeimos sudarymą ir apie netradicinę seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę turinčius asmenis.
„Katalikų Bažnyčios mokymas sako, kad santuoka kyla iš dviejų lyčių papildomumo ir atvirumo naujai gyvybei. Žmonės, turintys homoseksualų potraukį, yra mylimi Dievo vaikai, bet pats homoseksualus veiksmas, kaip parašyta Katekizme, yra netvarkingas“, – Bažnyčios poziciją išdėstė A. Toliatas.
Tačiau kunigas pabrėžė, kad krikščioniškasis tikėjimas nepripažįsta ir heteroseksualių lytinių santykių, jeigu jie – nesantuokiniai.
„Bažnyčia visus savo bendruomenės tikinčiuosius kviečia laikytis skaistumo. Tai yra raginimas tiems žmonėms, kurie nori gyventi krikščioniškai. O kaip jau gyventi, tai kiekvienas pasirenka pats. Čia yra laisva valia ir negali būti jokio primetimo“, – paaiškino jis.
Kunigo nuomone, apie LGBT bendruomenės teisių apsaugą nemažai kalbama ir tai daroma pagrįstai. Tačiau tuo pat metu pamirštama, kad ir kitos visuomenės grupės gali patirti persekiojimą ir priespaudą.
„Kalbėdami apie vieno ar kito įstatymo priėmimą, turime gerai pagalvoti, kaip apsaugosime kitą žmonių grupę, kuriai nėra priimtina genderistinė ideologija. Jau dabar krikščionių ar tiesiog kitaip mąstančių žmonių nuomonė yra nuolat maišoma su purvais tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Kas bus, kai atsiras dar didesnis spaudimas? Kokių imsimės veiksmų prieš patyčias, marginalizavimą ir dar didesnį visuomenės suskaldymą?“– probleminius klausimus kėlė A. Toliatas.
Pasak A. Toliato, krikščioniškasis mokymas galioja visiems tikintiesiems, nepaisant jų lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos. Taip pat dvasininkas nurodė, koks yra nuodėmės apibrėžimas. Kunigas akcentavo, kad nusikaltus prieš Dievo mokymą, svarbu atvirai pripažinti savo kaltę, o ne mėginti išsisukti.
„Hebrajų kalboje žodis „nuodėmė“ kyla iš žodžio „nepataikyti“. Pavyzdžiui, jei eidamas pas žmoną nueini pas kaimynę, vadinasi, nepataikei. Net jei žmogus sąmoningai nusprendžia taip elgtis, svarbu dalykų nevynioti į vatą, bet vadinti savais vardais. Jei esi neištikimas, tai ir sakyk – esu neištikimas žmonai. O ne tai: „Oi, atleisk brangioji, nieko negaliu padaryti, pas mane toksai „genderis“, čia mano prigimtis. Ir iš viso ne aš čia kaltas, o tu, nes varžai mano prigimtinę didelę širdį – mylėti visas“, – apie neištikimybės problemą sakė dvasininkas.
Kviečia skiepytis – patirti kūno suvaržymą dėl kilnaus tikslo
Lietuvoje ir toliau prastėjant koronaviruso padėčiai, kunigas atskleidė, kokios pozicijos laikosi Katalikų Bažnyčia.
„Dėl sudėtingos COVID-19 situacijos Bažnyčia kviečia solidarizuotis ir skiepytis. Ragina skiepytis net ir tuos, kurie to nenori. Tam tikra prasme patirti savo kūno suvaržymą, kad apsaugotum kitų gyvybę“, – teigė A. Toliatas.
Pasak dvasininko, didžioji dalis visuomenės džiaugiasi tokia Bažnyčios nuostata, laiko ją sveikintina.
Jis pridūrė, kad Bažnyčia kviečia tikinčiuosius išverti kūno suvaržymą dėl didesnio gėrio ne vien vakcinacijos atveju. Pavyzdžiui, moterys raginamos nenutraukti nėštumo, kad būtų išsaugota jau užsimezgusi gyvybė.
„Dėl abortų Bažnyčia laikosi lygiai tokios pat pozicijos – mes kartais turime pakelti tam tikrus suvaržymus, kad išsaugotume kito žmogaus gyvybę. Dėl šios Bažnyčios pozicijos didelė visuomenės dalis mažiau džiaugiasi ir priekaištauja, kaip čia šitaip galime suvaržyti gimdytojų laisvę“, – sakė dvasininkas.
Siūlo padėti Lietuvoje atsidūrusiems migrantams
Galiausiai kunigas prakalbo ir apie Lietuvą ištikusią migrantų krizę bei jos valdymą. Jis akcentavo, kad svarbu pasirūpinti neteisėtais migrantais, tačiau tuo pat metu pagalbos veiksmus reikėtų deramai apgalvoti.
„Gerus darbus žmonėms reikia daryti nuolat. Bet reikia įsivertinti savo galimybes ir elgtis išmintingai. Kalbant apie migrantus, reikia padėti kiek tik galime, bet įsivertinant savo galimybes“, – sakė dvasininkas.
A. Toliatas pridūrė, kad į Lietuvą jau pakliuvusiems migrantams taip pat svarbu ištiesti pagalbos ranką. „Negalime palikti žmonių, įstrigusių tarp dangaus ir žemės. Turime jiems padėti, kol bus sprendžiamas tolimesnis jų likimas“, – nuomonę išsakė jis.
