Apie tai – pokalbis su kultūros ministre V. Aleknavičiene TV3 Žinių „Dienos komentare“.
Susitikote su kultūros atstovais. Ką sutarėte? Kokie jų reikalavimai, pageidavimai?
Taip, mes turėjome labai konstruktyvų susitikimą su Kauno asamblėjos nariais ir ten dalyvavo keletas narių ir iš iniciatyvinės asamblėjos grupės. Dalyvauti susitikime kvietimas buvo iš jų, gerbiama Gintarė mane pakvietė kitos laidos metu. Ir aš mielai sutikau nuvažiuoti, pabendrauti su bendruomene ir pasikalbėti, kokie skauduliai guli jų širdyje ir apie ką jie norėtų padiskutuoti.
Tai diskusijų metu mes dalyvavome penkiese diskusijoje ir aptarėme, kaip jie išgyveno tą laikotarpį. Visa diskusija ir buvo skirta tam periodui, kai ministerijai buvo paskirtas vadovauti laikinai kitos partijos žmogus ir per visą šį periodą, kol buvo laikinas ministras, kaip jie jautėsi, kaip išgyveno tą periodą. Mes bandėme rasti bendrus išeities taškus, nuo ko mes galėtumėme atsispirti.
Ar jūs ką nors sutarėte?
Taip, tai mes diskusijų metu išsikristalizavome, kad tai jau dabar virsta į tokį pilietinį judėjimą, aktyvų visuomenės judėjimą. Tai yra dalis žmonių, kurie yra nepatenkinti kai kuriais klausimais, kurie yra diskutuojami turbūt viešoje erdvėje ir nori išsakyti savo pozicijas. Tai gyvenant demokratinėje šalyje, tai turbūt nėra blogas dalykas, kad žmonės, kurie jaučiasi, kad jie yra negirdimi, jie nori būti išgirsti. Tai mes ir kalbėjome, kad ateityje mes turėtumėm tikrai daugiau dėmesio skirti dialogui, būtent bandyti dirbti tokiu sinergijos būdu, horizontalumo principu, kaip ir man ateinant į šią poziciją aš jau garsiai apie tai kalbėjau, kad aš matau kultūros sektorių kaip tokį sinergijos principu veikiantį sektorių, kur aktyviai įsijungtų į bendras veiklas...
Atsiprašau, kad pertraukiau, bet ar yra kažkokie konkretūs reikalavimai? Pavyzdžiui, kaip jie konkrečiai pasisakė dėl viceministrų, kad nenori Remigijaus Žemaitaičio partijos atstovų. Kokia jūsų pozicija dėl to?
Kaip ir sakiau pradžioje, kai pradėjau formuoti savo komandą, tikrai žmonių iš šios partijos mano komandoje nėra ir nebus.
O kokia ta situacija su viceministrais?
Tai aš tiesiog norėčiau patikslinti tą situaciją. Komanda taip, yra mano. Mes visi puikiai žinome, kad nutrūkus laikinosios ministrės Ramintos Popovienės įgaliojimams šioje ministerijoje nutrūksta ir visos politinės komandos įgaliojimai, ir komanda yra formuojama iš naujo. Pagal koalicijos, partijų koalicijos susitarimą viena pozicija priklauso lenkų frakcijai ir jie delegavo žmogų, kuris ir tikisi, kad ir toliau dirbs. Ir aš taip pat turėjau susitikimą, mes pasikalbėjome, kurias sritis ji kuruoja, kadangi turėjo galimybę ir pabandyti dirbti ministerijos lauke, tai ji išreiškė norą dirbti. Man tiko, mes aptarėme, kad galime kartu dirbti, tai ji ir dirba toliau. Tiesiog žmogus yra įdarbinamas iš naujo ir dirba toliau.
Su kitais kandidatais mes diskutavome ir ieškojome galimybių, kurias sritis norėtų kuruoti, kurioms sritims kokių gebėjimų reikia ir taip toliau. Tai prie mano komandos prisijungia Matas Drukteinis, kuris kuruos profesionalų meną ir tarptautinius projektus. Taip pat prie šios komandos po pokalbio prisijungia ir Viktoras Denisenko. Taip, jūs gerai pastebėjote, jis jau dirbo Šarūno Biručio komandoje, bet aš nematau čia nieko blogo iš tikrųjų. Čia kaip ir tęstinumas, nes tai buvo žmogus, kuris turi didelę patirtį būtent dezinformacijos lauke, visuomenės atsparumo stiprinime. Šiuo metu tai yra tikrai labai aktualus klausimas.
Mes žinome, kad lapkričio 21 dieną kultūros atstovai ketino piketuoti. Kalbėjote su jais, tai gal jau nebus to piketo?
Ne, piketas bus. Tai yra jų toks kaip baigiamasis viso šito proceso toks renginys, kuris apėmė iki šiol tik kultūros sektorių, bet dabar jie kviečia prisijungti plačiau visuomenę ir kitų profesijų sektorius. Lapkričio 21 jų piketas, ar kaip mes jį pavadintumėme, jis įvyks, kur bus ir koncertai, ir meniniai pasirodymai. Taip pat mes dar ketvirtadienį susitinkame su visa iniciatyvine grupe šios asamblėjos pasikalbėti ir iš po pokalbio vakar aš supratau, kad jie pereina dabar į tokį aktyvios pilietinės visuomenės veikimą ir tiesiog jie nori, kad jų balsas būtų išgirstas.
Ar galima manyti, kad jūs radote susitarimą su jais?
Aš manau, kad su šia bendruomenės grupe mes tikrai radome dialogo formą ir bendraujame, ir tikrai aptariame galimybes ateityje dalyvauti įvairiose patariamosiose tarybose, ir kad jų balsas tiesiog būtų išgirstas, ir kad mes galėtumėme ieškoti bendrų sprendimų dėl to paties – dėl Lietuvos kultūros.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
