Pritarta opozicijos atstovų pataisai, panašiai į tai, ką anksčiau siūlė žurnalistų organizacijos ir redakcijos.
Pagal projektą, po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguotų Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, taip pat vieną atstovą skirtų LRT ir tris Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teiktų universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą.
Tokiu būdu nenustatomas galutinis Etikos komisijos narių skaičius – keičiantis VIEA narių skaičiui, keistųsi ir komisijos sudėtis.
Pataisoje numatyta, kad Etikos komisijos nariai būtų skiriami trejų metų kadencijai ir jais galėtų būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Etikos komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo.
Pernai Kultūros komitetas Seimui teikė kitokį žiniasklaidos savireguliacijos modelį. Tada Visuomenės informavimo etikos komisiją siūlyta sudaryti iš devynių narių: tris būtų skyrę Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du – asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį skirtų nacionalinis transliuotojas LRT, tris – Medijų taryba.
Žiniasklaidos atstovai šį projektą sukritikavo, nes Etikos komisijoje negalėtų dalyvauti dalis jos sektoriaus, pavyzdžiui: nacionaliniai televizijos transliuotojai, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojai, regioninė arba nacionalinė spauda, regioniniai radijai ir nacionaliniai radijai. Jų teigimu, tai dėl to sumažėtų spaudos laisvė.
Šio projekto svarstymas Seime kelis kartus buvo atidėtas.
Tuo metu trečiadienį patvirtintą siūlymą žiniasklaidos organizacijų atstovai įvertino teigiamai.
Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, naujas modelis „leis ir toliau užtikrinti svarbiausias laisvos žiniasklaidos vertybes – nepriklausomumą, savireguliaciją ir žodžio laisvę, o savireguliacijoje ir toliau galės dalyvauti neribojamas žiniasklaidos organizacijų skaičius“.
Dėl projekto dar turės balsuoti visas Seimas.
Peržiūrėti žiniasklaidos savireguliacijos modelį imtasi 2021 metais po LRT kreipimosi į Seimą. Nacionalinis transliuotojas atkreipė dėmesį, kad jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms – LRT etikos kontrolieriui ir tai pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, o šioje ji nėra net atstovaujama.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
Dabar Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociacija šiuo metu turi devynis narius – tai Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija ir asociacija „Nacionalinė spauda“.
