„Jau yra nuspręsta neiti į derybinę grupę“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Pasak jo, valdančioji dauguma nebando įgyvendinti pagrindinio reikalavimo – atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, o tokia siūlydami derėtis „kultūros žmones laiko neišmanėliais, nesusipratėliais“.
Planus sudaryti derybinę grupę pristačiusi I. Ruginienė teigė, kad ji, be kita ko, galėtų diskutuoti ir apie kultūrininkų finansus bei darbo užmokestį.
„Ne apie pinigus šiuo atveju mes kalbame, o apie tikrai labai didelę vertybinę grėsmę. Jausmas primena pojūtį Sąjūdyje, kai kovojome apskritai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tai pavojaus ir pažeminimo pojūtis yra šiek tiek panašus“, – teigė A. Gelūnas.
Bando nukreipti dėmesį
Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė tikino, jog bendruomenė neturi derybinio klausimo – ji turi problemą, kurią prašo išspręsti.
„Socialdemokratai mums per žiniasklaidą pasiūlė derėtis dėl atlyginimų ir darbo sąlygų, bet šiame etape mes tikrai dėl to nesiderame“, – sakė kultūros vadybininkė.
Kvietimus diskutuoti dėl menininkų atlygio ji vadino papirkinėjimu, bandymu suskaldyti bendruomenę.
„Esu tikra, kad politikai taip bando nukreipti dėmesį nuo pagrindinės problemos, nuo pagrindinio klausimo, ir blaškyti bendruomenę, bandyti ją skaldyti. Mes šį įrankį identifikuojame, jį atidedame į šoną, pasakydami, kad į tokias derybas neisime ir galite tos derybinės grupės neformuoti, negaišti laiko“, – sakė G. Masteikaitė.
Įspėjamuoju streiku kvies atsiverti
Taip abu pašnekovai kalbėjo po trečiadienio vakarą įvykusios trečiosios kultūros bendruomenės asamblėjos, kurioje aptartas ir sekmadienį planuojamo įspėjamojo streiko veiksmų planas.
Jo metu vyksiančius renginius bus galima stebėti Kultūros asamblėjos interneto svetainėje.
G. Masteikaitė sakė, jog joje taip pat bus pateikta išsami rekomendacijų instrukcija ir pagrindinė žinutė.
„Ji yra tokia: atitraukti „Nemuną aušrą“ nuo Lietuvos kultūros ir Kultūros ministerijos, burtis į grupes, vienytis, kalbėtis, bendrauti, išreikšti savo nepasitenkinimą bei nepalaikymą šiems sprendimams pačiomis kūrybiškiausiomis priemonėmis. Mes kviečiame neužsidaryti, o atsiverti“, – teigė ji.
Didžiuosiuose šalies miestuose vyks ir pagrindiniai įspėjamojo streiko renginiai. Sostinėje jie vyks Vilniaus universiteto kieme, Kaune – Vienybės aikštėje, Klaipėdoje – Teatro aikštėje.
Įspėjamojo streiko dieną bendruomenės nariai ir neabejinga visuomenė kviečiama susiburti miestų ir miestelių aikštėse, kultūros centruose, muziejuose ir klausytis arba atlikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį „Jūra“.
Įtampa dėl kultūros metų Italijoje renginių
Būtent sekmadienį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaičio Roko Zubovo inauguraciniu koncertu, kuriame dalyvaus Italijos ir Lietuvos vadovai, turėtų būti atidaryti Lietuvos kultūros metai Italijoje.
Pats kūrėjas yra sakęs, jog nors prezidento Gitano Nausėdos sprendimas į kultūros ministrus paskirti Ignotą Adomavičių yra apgailėtinas, jis koncertuoti ketina, nes dėl to neverta aukoti programos.
Anot G. Masteikaitės, menininkai kol kas neišduoda sprendimų dėl veiksmų Italijos miestuose.
„Čia yra įdomioji dalis, nes įtampa kyla. Ir labai gerai, kad ji kyla, nes mes iš tikrųjų nežinome. Nežinome menininkų sprendimų, o menininkai jų neišduoda. Tas netikėtumo momentas ir yra gražiausias bei žaviausias“, – kalbėjo ji.
BNS rašė, jog dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušros“ atsakomybei praėjusią savaitę didžiuosiuose šalies miestuose vyko protestai. Dalis organizatorių pranešė savo renginiuose nepageidaujantys prezidento, premjerės bei kultūros ministro, atsisakantys jų globos.
Į kultūros ministrus paskirtą „aušrietį“ I. Adomavičių kultūrininkai vadina netinkamu šioms pareigoms dėl patirties stokos ir kultūros lauko problemų neišmanymo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kad taptum taikiniu? Panašu, kad taip.
Tie, kurie save vadina „kultūrininkais“, pamiršo elementarias civilizuoto elgesio taisykles. Jie nebeprotestuoja – jie užsiima psichologiniu teroru, nuolatiniu ministro persekiojimu,
patyčiomis viešojoje erdvėje, bandymu paversti žmogų pajuokos objektu. Tai nebe kritika, tai – agresyvus puolimas, kuris peržengė visas ribas.
Ar kultūra pavirto į rėksmingą minią, kuriai svarbiausia išsivaduoti nuo asmens, o ne diskutuoti dėl idėjų? Ar tikrai kūrybinės bendruomenės vardu galima dangstyti primityvų patyčių mechanizmą? Kultūros vardas čia tik kaukė, slepianti pliką nepakantumą ir provincialų įsitikinimą: jei „ne iš mūsų rato – vadinasi, svetimas“.
Ministras užsipuolamas ne dėl konkrečių darbų, o dėl kilmės, dėl priklausymo „neteisingai aušrai“. Ar tai nėra diskriminacija? Ar toks elgesys neprieštarauja elementariam demokratijos principui – gerbti išrinktos valdžios teisę dirbti ir atsiskaityti už rezultatus, o
ne už tėvą?
Tokio masto ataka tampa pavojingu precedentu. Jei kultūros ministerija tampa laisvos patyčių medžioklės vieta, rytoj tas pats metodas bus pritaikytas bet kur kitur – švietime, sveikatoje, teisingumo srityje. Tai ne opozicija, tai bandymas sunaikinti žmogų kaip asmenį, paversti jį izoliuotu ir nuolat viešai žeminamu taikiniu.
-- Protestas po protesto. Tai darbas. Sisteminis, nuoseklus, politiškai kryptingas darbas. Ir ne bet kam. Vienai partijai. Vienam naratyvui. Vienai stovyklai.
Štai ir vėl — „kultūros bendruomenė“ ruošiasi įspėjamajam streikui. Skamba didingai, ar ne? Lyg visa Lietuva keltųsi į kovą už vertybes. Bet jei nubrauktume gražbylystę, kas liktų? Nuoseklus valstybės destabilizavimo mechanizmas. Profesionaliai išmėgintas. Gerai organizuotas. Ir visada nutaikytas ta pačia kryptimi — prieš demokratiškai išrinktus ne tuos.
