„Kurstė užmušti žydus, taip man pasirodė“, – per apklausą Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė F. Kukliansky.
Ji liudijo R. Žemaitaičio byloje, kurioje jis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
„Jis tik kursto tam tikras grupes žmonių, neturėdamas žinių apie istoriją, kitaip aš to suprasti negaliu“, – teismui sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė, jos profesija yra advokatė.
Pasak F. Kukliansky, antisemitizmas, kaip sąvoka, yra apibūdintas konkrečiuose tarptautiniuose dokumentuose, Lietuva dokumentus yra pasirašiusi, o kurstymas yra būtinas genocido požymis.
„Su ponu Žemaitaičiu aš nebuvau pažįstama, jo pasisakymai žeidžia mane kaip asmenį, (...) žydus kurstė užmušti, taip man pasirodė. Kaip liudytoja ir kaip pilietė, turiu papasakoti, ką mačiau ir girdėjau. Aš supratau tiesiogine prasme, kad neįvardintas žydas lipo kopėčiomis ir nukrito. Kad vaikiška skaičiuotė – kelia abejonių, man nežinoma, kad asmuo šokinėtų per virvutę ir naudotų vaikišką skaičiuoklę, tai pasakyti buvo visai kitom aplinkybėm, trys bendruomenės suprato kaip įžeidimą ir kreipėsi į teisėsaugą“, – sakė F. Kukliansky.
Pasak jos, R. Žemaitaičio žodžiai pažemino Lietuvos žydus, sukėlė pažeidimo jausmą. Anot liudytojos, Lietuvos žydai yra specifinė mažumos grupė, kuri nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
„Mes, lietuvių tauta, niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naukinimo! Tik būdami viduje stiprūs sugebėjome atlaikyti 1941 m. birželio 14-osios ir kitus trėmimus. O dabar tų niekšų ir menkystų NKVD ir KGB palikuonys valdo mus“, – viešoje erdvėje rašė R. Žemaitaitis ir pažymėjo, kad birželio 14 d. turėtų būti minima kaip „lietuvių tautos holokausto diena“.
Tuo metu F. Kukliansky sako, kad politiko pasisakymai rodo, kad jis neišmano istorijos.
„Šaltiniai pamiršo parašyti, kiek žydų buvo ištremta į Sibirą, ne tautiniu, o turtiniu pagrindu buvo tremiama, aš mačiau dokumentus – ištrėmė už tai, kad parduotuvę turėjo. Lietuvius ir žydus trėmė tam tikras pažiūras turėję, buvo tremiami tie, kurių pajamos buvo daugiau nei 50 tūkst. litų per metus”, – teismui sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Teisme nagrinėjamo byloje kaltinimai 43 metų teisinį išsilavinimą turinčiam politikui grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ – būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – rašė feisbuke R. Žemaitaitis.
„R. Žemaitaitis, būdamas valstybės politiku, tai yra Seimo nariu, savo įrašais siekė sukelti priešiškumą ir provokavo neapykantą žydų tautybės asmenims“, – yra sakęs prokuroras Justas Laucius.
Anot prokuroro, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu per plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.
Į Seimą išrinkto politiko laukia dar viena byla dėl galimo neapykantos kurstymo – Vilniaus policija pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio raginimų protestuoti prie Vytauto Landsbergio namų Žvėryne.
ELTA primena, kad socialdemokratų taryba šeštadienį pritarė koalicinei sutarčiai su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“. Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusio R. Žemaitaičio vedamos partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritika ir savo pozicija dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.
F. Kukliansky sako, faktas, jog už R. Žemaitaičio politinę jėgą neseniai įvykusiuose Seimo rinkimuose balsavo 200 tūkst. rinkėjų, rodo nusikaltimo latentiškumą – tai rodo, kad daug žmonių Lietuvoje yra priešiškai nusiteikę prieš žydus, tačiau jie neturi galimybės pasisakyti – mažuose miesteliuose žydų nebėra.
„Nėra žydų mažuose miesteliuose, jei atstatome sinagogą, nėra kam ja naudotis“, – sakė F. Kukliansky.
Ji pasakojo, kad jos mama buvo uždaryta į Šiaulių getą, mamos sesuo ir brolis buvo nužudyti. Ji teigė, kad niekas iš jos šeimos KGB nedirbo, kaip teigia R. Žemaitaitis.
„Moksliškai yra nustatyta, kad trauminė patirtis yra perduodama, mus stengėsi apsaugoti nuo pasakojimų. Mano dukra ir anūkai bijo: ką darytume, jei taip atsitiktų, kur aš dingčiau. Man jo žodžiai yra realūs, tai nėra fantastika, taip jau buvo, mitai buvo skleidžiami, tai kraujas macuose, maras dėl žydų“, – sakė liudytoja.
F. Kukliansky liejo nuoskaudą, kad jos sūnų vaikystėje nuskriaudė darželio auklėtoja – užsuko ausį ir liepė nešdintis į savo Izraelį.
Ji neprašė nei prokuratūros, nei teismo suteikti nukentėjusios statusą R. Žemaitaičio byloje, nes, anot jos, jei supyktų ant politiko, jis pasiektų savo tikslą.
Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po Konstitucinio Teismo nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
