„Džiaugiuosi, kad aš neturėjau jokių akcijų ir neturiu iki šiol, bet šiuo atveju turbūt nėra taip paprasta kažką patarti. Vienintelis dalykas, kas tikrai yra būtina ir gali padėti, tai visiškas skaidrumas, aiškumas. Net jeigu ir padaryta klaidų, tai bent jau reikia pripažinti, kad buvo padaryta klaida“, – penktadienį LRT televizijai teigė A. Kubilius, paklaustas, ką kaip buvęs Lietuvos ministras pirmininkas galėtų patarti G. Paluckui.
Trečiadienį pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola iš dalies G. Palucko valdomai įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir Mindaugas Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30-ąją.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats G. Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento G. Nausėdos raginimus, premjeras pats kreipėsi į VTEK. Institucija ketina šią situaciją svarstyti kitą savaitę.
ILTE pradėjo vidinį auditą
Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė ketvirtadienį Eltai sakė, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės penktadalio milijonų eurų vertės paskolos „Garniui“, kurį planuoja baigti per savaitę.
Be to, ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.
Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.
Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas vadino „nesąmone“ ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos nurodė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Šiuos ketvirtadienį A. Tapino paviešintus duomenis nusprendė įvertinti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tuo metu „Emus“ vadovas M. Milašauskas tikino, kad susiklosčiusi situacija primena bandymą susidoroti politiškai.
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
