„Mes tą grėsmę galbūt labiau jaučiame negu kai kurios kitos šalys, bet būtent tas grėsmės suvokimas, mano įsitikinimu, turi būti visiems gerai matomas ir kad būtų visiems aišku, jog investicijų į gynybos pramonę reikia gerokai didesnių“, – interviu BNS antradienį sakė politikas.
EK būsiantis atsakintas už gynybą ir kosmosą A. Kubilius pabrėžė, kad naujas portfelis pareikalaus nemažai kūrybos, tačiau vylėsi, jog lyderystę šioje srityje rodys ir pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Kadangi kuriamas visai naujas portfelis ir naujos atsakomybės, tai kai kuriuos klausimus teks pasiderinti tarpusavyje ir kartu su U. von der Leyen, kadangi aš tikiuosi labai stiprios jos pačios lyderystės šitame reikale“, – sakė buvęs Lietuvos premjeras.
Taip jis kalbėjo Komisijos vadovei antradienį pristačius ir paskirsčius portfelius savo naujosios komandos nariams. Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi po vieną eurokomisarą.
Visi kandidatai dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento.
Gynybos komisaro postas iš pradžių vadintas labai svarbiu ES ambicijoms persiginkluoti, bet dabar esama didelių abejonių dėl to, kokias realias galias turės šis pareigūnas.
Svarbiausios interviu temos:
Dėmesys investicijoms į gynybą, bendriems įsigijimams;
U. von der Leyen lyderystė ir kūryba, ieškant savo nišos Komisijoje;
Veiklos kosmose iššūkiai ir ambicijos;
Siekis „užkurti“ Europos gynybos pramonę;
Galima kritika Lietuvai.
Ar pats esate patenkintas ir ar Lietuvą tenkina skirtas portfelis?
Žodis patenkintas tai turbūt nėra pats tinkamiausias. Tai yra atsakingas, naujas postas. Pirmą kartą Europos Komisijoje bus eurokomisaras, atsakingas už gynybą. Ir tai reiškia, kad gynyba ir saugumas yra vienas iš svarbiausių šitos Komisijos prioritetų, tą ne vieną kartą pabrėžė Ursula von der Leyen įvardindama, kad saugumas ir konkurencingumas yra du patys svarbiausi prioritetai.
Kadangi tai yra naujas postas, tai aišku, kad laukia daug tokių iššūkių, iki šiol gal mažiau pažintų ir Europos Komisijai. Tie iššūkiai susiję su tuo, kad iš tiesų Europos Sąjungos gebėjimai gynybos srityje, gynybos pramonės srityje yra neišvystyti iki tokio lygmens, kokio reikėtų, nes ilgą laiką nebuvo pakankamai investuojama, trūksta lėšų ir inovacijų, Europos Sąjungos valstybės perka tik 20 proc. reikalingos ginkluotės iš ES gamintojų. Tai reiškia, kad karinė gynybos pramonė turi būti pertvarkyta arba, kaip sako pati U. von der Leyen, jai reikia kapitalinio remonto: reikia plėtoti gynybos sąjungą, ją stiprinant, nes ES turi būti gerokai vieningesnė gynyboje ir ES gali pasirūpinti tuo, ko trūksta šalims narėms, tai pat – pačiai NATO, tai yra pasirūpinti reikalingų resursų stiprinimu ir didinimu.
Diskusijose apie galimą Lietuvos portfelį nemažai kalbėta apie plėtrą. Lietuva ne vienus metus yra ES plėtros šalininkė, aktyvi veikėja santykiuose su Rytų partnerystės šalimis. Jūs pats tam daug dėmesio skyrėte dirbdamas Europos Parlamente. Ar nemanote, kad šiame lauke Lietuvos atstovas būtų galėjęs pasiekti daugiau?
Lyginti, kas dabar svarbiau – plėtra ar gynyba, kažin ar tai racionalu, nes abu dalykai yra labai svarbūs. Šiandien Ukrainos pergalė yra vienas iš tų svarbiausių Europos prioritetų, apie ką vėl ta pati U. von der Leyen yra sakiusi, kad geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą. Investicija į Ukrainos saugumą prasideda nuo jai žymiai efektyvesnės paramos jos gynyboje ir prie to yra ir, be abejo, labai svarbus saugumo aspektas Europos Sąjungos plėtra.
Tai aš taip neatskirčiau, kuris čia yra svarbesnis.
Kaip ir praėjusių kadenciją Lietuvai skirtas portfelis, kurio iki šiol nebuvo, tad jums teks atsakomybė mandato veiklos barus apsibrėžti pačiam. Kam teiksite daugiausia dėmesio?
Daugiausia dėmesio reikės skirti tam, kad ES galėtų išnaudoti tinkamiausiu būdu tuos instrumentus, kuriuos ji turi, kad pasirūpintų reikalingais resursais gynybai. Tam reikia, kaip ir pasakė U. von der Leyen, kad atsakomybė bus už investicijų į gynybos pramonės pajėgumus stiprų didinimą ir taip pat už Europos gynybos sąjungos plėtrą. Tai pinigai ir pramonės pajėgumų pakėlimas yra svarbiausi prioritetai, ir tą reikia daryti labai greitai.
Šalia to, be abejo, yra tokie prioritetai, kaip karinis mobilumas, ir visiškai akivaizdu, kad tai, kas yra vadinama kosmoso industrija, yra taip pat labai svarbūs, siejant tai su gynybos potencialu, nes didelė dalis gynybos reikalų šiandien priklauso ir nuo to, kas vadinama kosmoso reikalais.
Viena vertus, tokio portfelio sukūrimas atrodo tarsi logiška tąsa, ES po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia daugiau dėmesio skirti gynybai. Kita vertus, Bendrija neturi savo kariuomenės, gynybos biudžeto, tad, kaip pats ir sakot, pagrindinis darbas bus prižiūrėti pastangas stiprinant Europos gynybos sektorių.
Tačiau čia stiprūs nacionaliniai šalių interesai, atrasti savo nišą gali būti sunku ir dėl kitų portfelių, kurie tarsi gali apimti ir jums paskirtą sritį, pavyzdžiui, užsienio politikos, vidaus rinkos. Kaip išlaviruosite?
Visų pirma, aš tik galiu pakartoti, kad jeigu įsiskaitytume į U. von der Leyen vadinamąjį politinių gairių dokumentą, kuriame ji išdėsto būsimos Komisijos prioritetus, ten aiškiai apibrėžta, kad gynybos, saugumo reikalai yra vienas iš svarbiausių prioritetų visai Komisijai, ne vienam komisarui. Šioje vietoje tas bendras darbas tikrai yra visiškai suprantamas, nematau tame kokių nors didelių iššūkių.
Be abejo, kadangi kuriamas visai naujas portfelis ir naujos atsakomybės, tai kai kuriuos klausimus teks pasiderinti tarpusavyje, ir kartu su U. von der Leyen, kadangi aš tikiuosi labai stiprios jos pačios lyderystės šitame reikale.
Tikrai galvoju, kad Europos Sąjunga gali vaidinti labai svarbų vaidmenį gynybos reikaluose, tai yra numatyta sutartyje. Pagrindinis dalykas, ką dar kartą kartoju – taip, ES neturi kariuomenės, generolų ir turbūt neturės, bet ji turi galimybę skirtingai nuo NATO ir net ir nuo šalių narių, turi dideles galimybes sutelkti papildomų lėšų. U. von der Leyen kalba apie 500 mlrd. eurų apimties paketą, kurio reikia per artimiausius dešimt metų, toks yra jos matymas. Aš manau, kad galima galvoti ir dar apie didesnius iššūkius šiuo požiūriu.
Antras dalykas – ES, skirtingai nuo NATO ir šalių narių, turi galimybių teisiniais reglamentais siekti, kad iš tiesų ES gebėjimai pasirūpinti resursais būtų efektyviai įgyvendinti.
Dalis didžiųjų šalių, anksčiau su susidomėjimu žvelgusių į gynybos komisaro portfelį, būtent dėl dvejonių, ką šią sritį kuruojantis EK narys galėtų veikti, galiausiai atsitraukė ir žvilgsnius nukreipė kitur. O jums pačiam aišku, ką dirbsite kasdien?
Man aišku, kad teks daug ką kurti. Kūryba yra toks dalykas, kur ne visada gali pasakyti dieną iš dienos, ką tu dirbsi, nes iš tikrųjų skirtingai galbūt nuo kitų sričių, kur jau yra susiklostę ir direktoratai, ir darbai, ir uždaviniai, šioje vietoje teks dėti daug pastangų, kad ir papildomų finansų rastumėme, ir tai rastumėme kiek galima greičiau, nes laukti naujos finansinės perspektyvos būtų neatsakinga, ji pasirodys tik 2028 metais.
Lygiai taip pat ir ieškoti naujų politikos srities instrumentų, kurie padėtų kurti gynybos sąjungą su jos bendra rinka, gerokai didesniais ES gebėjimais pasirūpinti reikalingais resursais.
Prie gynybos portfelio priskiriama ir kosmoso sritis. Ką ji apims? Kaip jūs pats suprantate šį atsakomybės barą?
Kosmoso industrija visą laiką yra šalia gynybos industrijos. Tai yra specialus veikiantis dabar direktoratas, gal ne pats didžiausias, bet jis taip ir vadinasi.
Yra labai svarbių darbų. Pirmas dalykas, reikia atsiminti, kad Europos Sąjunga yra labai sėkmingai sukūrusi keletą svarbių kosminių projektų, tokių kaip „Galileo“, kuris mums garantuoja vadinamąjį GPS. Bent jau ekspertai sako, kad jo kokybė yra geresnė nei Jungtinių Valstijų ar kitų valstybių. Kosmoso industrija lygiai taip pat leidžia atlikti labai svarbius žvalgybos veiksmus, ir čia Europos Sąjunga yra gana toli pažengusi. Kosmoso industrija leidžia palaikyti komunikacijas per naujas technologijas. Tą matome ypač iš naujų to paties Elono Musko projektų.
Čia Europa neblogai atrodo, bet Europa pradeda atsilikti kitose srityse ir, pavyzdžiui, palyginti su tais pačiais Amerikos pasiekimais, Europa pradeda labai stipriai atsilikti savo galimybėmis į kosmosą iškelti palydovus. Čia laukia dideli darbai – ieškoti būdų, kaip stiprinti tą bendrą kosmoso politiką ir galimybes. Šalia to atsiranda ir visa eilė naujų iššūkių, susijusių ir su gynybos reikalais: tiek rūpinantis tuo, kad priešininkai nepažeistų mūsų turimų kosmoso technologijų jau iškeltų į kosmosą, tiek ir daug kitų dalykų.
Kaip minėjote, U. von der Leyen yra apskaičiavusi, kad ES bendrai per ateinantį dešimtmetį reikės investuoti 500 mlrd. eurų į gynybą. Kaip įtikinsite šalis skirti daugiau pinigų?
Įtikinti galima tik tuo atveju, jeigu šalys supras, kokios grėsmės laukia. Tą gerai supranta U. von der Leyen, tą supranta ir daugelio šalių gynybos ministrai, ir NATO generolai. Galiu tik iš atminties pacituoti Lietuvai gerai žinomo Vokietijos ministrą Borisą Pistoriusą, kuris šių metų pradžioje teigė, jog Vokietijos ekspertai sako, kad Rusija po 6–8 metų bus pasirengusi grasinti karine agresija NATO arba ES šalims. Mes tą grėsmę galbūt labiau jaučiame negu kai kurios kitos šalys, bet būtent tas grėsmės suvokimas, mano įsitikinimu, turi būti visiems gerai matomas ir kad būtų visiems aišku, jog investicijų į gynybos pramonę reikia žymiai didesnių.
Ar sieksite proveržio bendrų gynybos įsigijimų srityje?
Taip, tas yra numatyta. Ir dabar ankstesnė Komisija yra patvirtinusi visą Europos gynybos pramonės strategiją ir programą, kuri svarstoma Europos Parlamente, ir ten skiriama visa eilė priemonių skatinti tokius procesus.
Nors jau praėjo pustrečių metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos gynybos pramonė dar stagnuoja. Kaip ją būtų galima „užkurti“ artimiausiu metu? Ar tai tik finansavimo klausimas?
Finansavimo ir bendros paklausos. Jeigu europiečiai ir toliau nepirks savo pramonės gamybos, tai be abejo, kad bus sunku atrasti būdų, kaip paskatinti tos pramonės augimą.
Lietuvoje tarsi susiklostė nerašyta tradicija, kad veikiantis EK narys išnaudoja tribūną ir veikiančios Vyriausybės atžvilgiu. Ar jūs irgi taip pat elgsitės?
Komisarai yra atsakingi už bendros europinės politikos įgyvendinimą ir nesvarbu, kokia Vyriausybė, jeigu ji solidariai neprisideda prie tos politikos įgyvendinimo, tai be abejo, kad Komisija turi galimybių išreikšti savo politines pastabas.
Čia nieko nėra tame stebėtino, bet Lietuva man atrodo daro daug, ir aš tikiuosi, kad ir po Seimo rinkimų darys daug. Kaip tik gynybos reikaluose Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra ir gali būti labai geras pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims, kaip reikia atliepti gynybos ir saugumo iššūkius.
Ačiū už jūsų laiką.
- Esu tikras, kad iš aukščiausio ešelono liktų, geriausiu atveju koks 5-10%, na kubilius ir ko, - tikrai ten nepakliutų kaip ir broileriai, kumelės, gentvilų siomos,šimėnai, adomėnai, čmyliai, okeanydžių armonaitės ir t.t.,--- o jei dar melo detektoriu patikrinus????
Štai tada, gal but piliečiai ir pradetų šiek tiek tikėti valdžia, o dabar metai is metų,- tas pats, tie patys, demagogijos ir melo vrtuozai!
''Kirkilas, palyginus su kubilu, buvo proto bokštas, LSDP turejo daugiau proto negu tskp, ir ji pašalino is partijos pirmininku, na, o kenservai- be žodziu, vel perrinko nekenciamiausia LT žinduoli.
Krize LT:
Panagrinėkime, kas iš tiesų švaistė?
Primenu, kad praeita Vyriausybė Seime turėjo MAŽUMĄ, t. y. be opozicijos
pritarimo socdemai negalėjo nuspręsti NIEKO, o va opozicija galėjo daryti ką
tik nori. Ir darė. Kadangi megztosios beretės nepamena, pasinaudokime
interneto archyvų atmintimi:
2007-aisiais metais konservai vienbalsiai balsavo už algų padidinimą
valdininkams.
--Kirkilas pasakė – tiek pinigų biudžete nėra, tai sąmoningas
valstybės žlugdymas ir prašė Prezidento įstatymą vetuoti. Prezidentas
nevetavo, Kubilius pareiškė, kad iš kur dabar reikės paimti pinigus – ne jo,
o Vyriausybės reikalas.
-- Beje, atėjęs į valdžią, skubiai tuos atlyginimus sumažino .
Balsavimo statistika:
...3 lrs lt/pls/inter/w5sale.bals?pbal sid=20193
Būtent konservatorių iniciatyva buvo įvestos dvejų metų motinystės atostogos
(konservai norėjo trejų metų, bet socdemai su A. Sysu priešakyje sugebėjo
išsiderėti dvejus metus).
-Simptomatiška – atėję į valdžią konservai
motinystės išmokas pradėjo mažinti.
Posėdžio stenograma:
...3 lrs lt/pls/inter3/dokpaieska.showdo cl?pid=308003
Šių metų birželio mėnesį, kai Kubilius viešai kalbėjo apie tai, kad „visiems
reikia veržtis diržus“, jis pats kartu su visais kitais konservatoriais ir
valdančiosios koalicijos nariais pasididino sau algas,
– Kubiliui ir
Degutienei pridėjo 1400 Lt, kitiems Seimo nariams po 1000 Lt, nepamiršo ir
prokurorų, ministrų...
--Vieninteliai socdemai nepritarė šiam įstatymo
pakeitimui.
Balsavimo statistika čia:
...3 lrs lt/pls/inter/w5sale.bals?pbal sid=-8684
Galima prisiminti ir privatizacijos lėšas, iš kurių normalios valstybės
sukūrė stabilizacinį fondą. Konservai gi nusprendė išdalinti tuos pinigus
kompensuodami rublinius indėlius. Beje, sprendimą priėmė, bet patys jo
nevykdė, o užkrovė šitą naštą ant vėliau atėjusios socdemų Vyriausybės
pečių.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas buvo priimtas 1997 metais, kai
konservatoriai turėjo visišką valdžią Seime. Įstatymo pradinė versija čia:
...3 lrs lt/pls/inter3/dokpaieska.showdo cl?pid=40377
iniciatoriai konservatoriai,-- A. Šemeta ir E. Kunevičienė.
Lygiai kaip dabar konservai sumažino pensijas, o jų kompensavimą paliko
būsimoms vyriausybėms, taigi, ir vėl vieni švaisto prinigus ir prisiima
įsipareigojimus, o kiti turės tuos pinigus kažkaip surasti ir
įsipareigojimus įvykdyti.
Trumpai tariant – būdami opozicijoje konservai prastūminėjo populistinius
sprendimus, kuriais pirko rinkėjų balsus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir
tuo pat metu stūmė valstybę į duobę, neprisiimdami jokios atsakomybės. O kai
rinkimai praėjo, puolė tuos sprendimus atšaukinėti, nes dabar jau nuo
atsakomybės išsisukti nebuvo kaip.
ŠLOVE VL TSKP IR NEMIRTINGIEMS JOS VADAMS!
MARKSIZMAS-LENINIZMAS-LANZBERGIZMAS-KUBILIZMAS,--= DEBILIZMAS!