Alytuje įkurtos medienos gamybos bendrovės vadovas atvykusiems žurnalistams parodė Varėnos rajono miškuose išpjautą ir sukrautą medieną – daugiausia spygliuočių medžių. Mediena jau seniai – prieš gerus pora mėnesių turėjo būti išvežta iš miško ir parduota. Tačiau verslininkas sako, kad medienos nebėra kam parduoti – niekas neperka.
Tiek privačios bendrovės, tiek valstybinių miškų valdytojai nebeslepia, kad pramonę ištiko rimta krizė. Rinka Lietuvoje perpildyta baltarusiška mediena ir lietuviškos niekam nebereikia. Sandėliuose ir miškuose įšaldyti stūkso milžiniški kiekiai.
„Grubiai kalbant, mes savo medieną turim palikti pūti miškuose, o perkam iš kaimyninės šalies. Tai yra lietuviško verslo žlugdymas ir negautos pajamos“, – pasakoja verslininkas Marius Valukynas.
Kitas Dzūkijos verslininkas, turintis medienos apdirbimo įmonę Merkinėje, sako, kad kol kas veikla vykdoma labiau iš inercijos. Netrukus darbus teks stabdyti. Nes jau dabar sandėliuose guli didžiuliai kiekiai pagamintos produkcijos, kurios niekam neįsiūlo net už mažiausią kainą.
„Mes riedame kaip tas kamuolys nuo kalno. Kol kas dar neskaičiuojame nuostolių, bet per artimiausius du mėnesius mes nuostolius tikrai susivesime ir jie bus ženklūs. Įmonė turės priimti tam tikrus sprendimus“, – teigia verslininkas Mantas Lesniauskas.
Verslininkai sako, kad pirmuosius krizės požymius pradėjo jausti praeitą rudenį. Kai sustojo lietuviško biokuro prekyba, nes į Lietuvą pradėjo plūsti daug pigesnis iš Baltarusijos. Kaimynai masiškai kerta miškus, nes medžius apniko kenkėjai.
„Šiuo metu kenkėjų invazija labai didelė ir jie tiesiog neturi to medžio kur dėti ir parduoda Lietuvai. Turim per didelį medienos perteklių, jos dabar nelabai ir reikia“, – pastebi verslininkas M. Valukynas.
Verslininkas sako, kad dėl sustojusios medienos prekybos jam gali tekti atleisti apie šimtą žmonių. Baiminamasi bankrotų bangos.
„Manau, kad bus kai kurių įmonių visiškas išnykimas. Tos įmonės, kurios iš anksčiau priims tam tikrus kardinalius sprendimu atsisakyti tam tikrų veiksmų, iš savo esamų resursų turės išgyventi. Ir belieka iš šono stebėti situaciją kaip mums elgtis toliau“, – tvirtina verslininkas M. Lesniauskas.
Verslininkai situaciją vadina absurdiška – lietuviška mediena pūva miškuose, o tuo tarpu į šalį plūsta iš Baltarusijos. Raginama aplinkos ministrą imtis veiksmų ir stabdyti medienos importą. Mažeika sako situaciją žinąs, bet tikslių sprendimų ką daryti kol kas nėra.
„Didžiulės diskusijos buvo dėl kertamų miškų, kad lygtai kertami, šiandien praktiškai kirtimas miškuose sustojęs. Vyriausybėje bus priimti sprendimai, kuriais padėsime vietiniams gamintojams apsaugoti rinką nuo importinės medienos“, – teigia aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika.
Medienos rinką, anot verslininkų, iškreipė ir aplinkos ministerijos užmojai privačiuose miškuose plėsti saugomas teritorijas. Lietuviai puolė kirsti savo miškų. Didelis medienos kiekis, kartu su baltarusiška, visiškai užkišo rinką.
„Tas saugomas teritorijas buvo norima steigti neatsiklausus žmonių. Tai natūralu, kada žmogus sužinojo, kad jo miškas gali tapti bevertis, jis skuba jį išsikirsti ir gauti kažkokią naudą“, – pastebi verslininkas M. Valukynas.
Aplinkos ministras sako, kad ketinimų plėsti saugomas teritorijas neatsisakoma, tačiau įstatymas tobulinamas. Jam nebeliko kompensacijų privačių miškų savininkams.
„Kalbama apie šimtus milijonų, tai tikrai tų milijonų valstybės biudžete nėra arba automatiškai reikėtų perskirstyti arba nuimti ar nuo vaiko pinigų, ar nuo pensijų, ar nuo mokytojų“, – sako K. Mažeika.
Verslininkai vyriausybę ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl krizės medienos pramonėje. Bijoma, kad su baltarusiška mediena į Lietuvą pateks ir didelis kiekis invazinių kenkėjų, kurie naikina medžius.
Taip jau esą greičiausiai nutiko kai kuriose Europos šalyse – Austrijoje, Čekijoje. Ten irgi masiškai kertami miškai, nes puola kenkėjai. Neatmetama, kad jie pateko kartu su baltarusiška mediena.
