„Sankcijų apimtis, pritaikyta Rusijai už įvykdytą agresiją, yra beprecedentė, pagal tam tikrus indeksus Rusija šiuo metu finansiškai ir ekonomiškai yra labiau sankcionuota nei tokios valstybės, kaip Venesuela ar Šiaurės Korėja“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.
Jis nekomentavo, kiek sankcionuotų asmenų yra Lietuvoje ir kokį turtą jie valdo, pabrėžęs, kad Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra „nykstamai maži“.
„Tokios situacijos, kaip Jungtinėje Karalystėje ar kitur, kur būtų daug sankcionuotų asmenų turto, Lietuvoje tikrai neturime. Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra nykstamai maži, todėl neturime pernelyg didelių rizikų“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.
Anot S. Krėpštos, nors konkrečių signalų negauta, potencialus kanalas sankcijomis apeiti yra kriptovaliutos, todėl svarstoma, kad reikėtų griežtinti šią veiklą reglamentuojančius įstatymus.
„Kriptokeityklų ir kriptopiniginių reguliavimas Lietuvoje galėtų būti sustiprintas. Tai būtų gera priemonė tiek apskritai reguliuojant šį sektorių, bet ir labai aktuali šiandieniniame kontekste, kur galėtų sumažinti įvairias rizikas“, – sakė jis.
„Kriptokanalas potencialiai gali būti kaip instrumentas naudojamas tų priešiškų valstybių siekiant apeiti sankcijas, todėl raginame akyliau stebėti šią situaciją priežiūros instituciją FNTT“, – pridūrė S. Krėpšta.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas BNS antradienį teigė, jog Seimas ketina griežtinti kriptovaliutų rinkos reguliavimą, o tai numatantys įstatymų pakeitimai Seimui bus pateikti dar pavasario sesijoje.
Pasak jo, sankcijos Lietuvoje pritaikytos penkioms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui, o jiems priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių.
