„Vietos gyventojų ir savivaldybių daromi kompromisai yra vardan Tėvynės ir mūsų visų saugumo. Kartu tai yra galimybė regionų ekonominiam augimui. Pasaulinė ir Lietuvos praktika rodo, kad kariuomenės veikla tam tikroje teritorijoje stiprina vietovės ekonominę gerovę, kadangi išauga paslaugų poreikis, atsiranda naujų darbo vietų, didėja investicijos į vietos infrastruktūrą“, – susitikime sakė viceministrė.
„Neabejoju, kad šiandien prasidėjęs konstruktyvus dialogas atneš visoms pusėms gerų rezultatų“, – KAM pranešime cituojama O. Mašalė.
Numatoma, jog ministerija per keletą artimiausių savaičių sulauks karinio patarimo apie galimo poligono bei karinių mokymo teritorijų pobūdį, vietovę ir dydį.
„Sulaukus pasiūlymų dėl konkrečios teritorijos, Krašto apsaugos ministerija inicijuos tolesnius pokalbius ir diskusijas su vietos atstovais“, – rašoma pranešime.
ELTA primena, jog dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Vis dėlto, LSA prezidentas Audrius Klišonis praėjusią savaitę tikino, kad centrinė valdžia su savivaldybėmis poligonų klausimu nekomunikuoja. Jis taip pat akcentavo, kad didesnės atsakomybės tariantis su savivalda dėl poligonų turėtų imtis G. Paluckas, kadangi tai yra valstybinės reikšmės klausimas.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
