„Pateiksiu, mano požiūriu, ambicingą, bet labai Lietuvos gynybą stiprinantį projektą, kryptis, kuriomis turėtume judėti“, – išvakarėse žurnalistams sakė ministras.
„Šitos kryptys paremtos balansu tarp divizijos sunkinimo, tai yra tankų vieneto kūrimo, ir oro gynybos. Tą balansą mums pavyko viduje rasti“, – pridūrė jis.
Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė rengia trečią parlamentinių partijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvaraus papildomo krašto apsaugos finansavimo šaltinių.
Jame planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, jog jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą. Teisėsauga konstatavo nusikalstamų veikų požymių nenustačiusi.
Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.
„Detales su ambicijos kaina pateiksime. Kaina tikrai nebus aukštesnė negu buvo iki tol. Gal net šiek tiek, po kablelio keliais procentiniais punktais bus mažesnė, bet ji bus ne tik ambicinga, bet ir labai reikalinga“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.
Pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio krašto apsaugos ministras žurnalistams minėjo, kad atnaujintame įsigijimų plane kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija praėjusiame pasitarime pateikė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
