Mantė pasakoja, kad koronaviruso simptomai pradžioje nebuvo labai žymūs, dėl ko neskubėjo panikuoti ir tirtis nuo COVID-19.
„Pradžioje buvo mažas kosulys, vėliau vis didesnis ir didesnis, temperatūros nebuvo, bet tas kosulys vėliau jau buvo toks didelis, vos ne iki apsivėmimo. O paskui atsirado ir dusulys, galvojau, kad nuo rūkymo. Bet toks sunkus buvo kvėpavimas, atrodo kvėpuoji, kvėpuoji, o po norisi labai giliai įkvėpt, nes trūksta oro. Ir temperatūra labai įdomi būdavo – 35,9 °C, 36 °C nesiekdavo, o temperatūrą matuodavau kas 3-4 valandas.
Po to jau pradėjo prakaitas mušti, pasimatavau, jau būdavo aukščiau 36 °C, vėliau jau iki 37,3 °C pakilo, o kažkurį rytą jau pakilo iki 37,8 °C. Man kaip tik tuo metu ausį skaudėdavo, galvojau gal koks uždegimas yra. Bet paskui, kai jau temperatūra iki 38,6 °C pakilo, tai paskambinau numeriu 1808, atvažiavo greitoji ir išvežė į Kauno klinikinę ligoninę“, – pasakoja Mantė.
Mergina teigia, kad dirba vieno iš didžiųjų prekybos centrų parduotuvių, o pirmuosius nežymius simptomus ji pradėjo justi likus kelioms dienoms iki atostogų. Mantė pastebi, kad atvykus į ligoninę, su ja bendravo epidemiologai, kurie klausinėjo, kur ji lankėsi, kur dirba, tačiau pasakius, kad ji atostogose, daugiau apie jos darbovietę nebeklausinėjo.
„Man, kai diagnozavo koronavirusą, tai tik pasakė, kad sergu ir davė kažkokį popierių pasirašyti, bet nedavė man jokios pažymos, kad sergu. Kai buvau ligoninėje, manęs klausinėjo apie mano lankytas vietas, bet tie klausimai tai neišsamūs pasirodė. Manęs klausė, kur aš dirbu, bet aš sakiau, kad atostogose esu ir nepasakiau, kur dirbu, tik pasakiau, kad prekybos centre“, – teigia mergina.
Išleido gydytis namo
Mantė sako, kad jos būklė buvo gera, todėl atėjus testo rezultatams, gydytojai išrašė ją ir pasakė gydytis namuose.
„Mane kai atvežė, palatoje paguldė, pasakė, kad tuoj atliks tyrimus. Bet padaryti tyrimo atėjo tik už 2-3 valandų. Paryčiais jau atėjo į palatą ir pasakė, kad man yra teigiamas COVID-19 testo rezultatas. Man pasakė, kad temperatūra jau nukritusi, todėl izoliuokitės namie, pasakė vartot tuos pačius vaistus, kuriais gydomas gripas, gert arbatas, tai aš ir grįžau namo. Bet man nepasakė, kada aš būsiu pasveikus, nepasakė, ar reikės darytis pakartotinį tyrimą“, – teigia Mantė.
Mantė pasakoja, kad pranešusi savo darbdaviui apie ligą, jis paprašė po atostogų pasiimti nedarbingumą, tačiau taip pat paprašė nenurodyti gydytojui, kad serga koronavirusu.
„Aš kai sužinojau, kad sergu koronavirusu, tai man iš darbo pasakė, kad pasiimk atostogų, nes jei pasiimsi nedarbingumą, iš karto uždarys tą vietą, kurioje aš dirbu. Tai aš atėjau, man paskaičiavo, kiek turiu atostogų, o kadangi aš norėjau pailsėti ir iš anksčiau tariausi, kad imsiu tuo metu atostogas, tai ir parašiau prašymą. Kai atėjau dėl atostogų, man darbdavys pasakė, kad kai jos baigsis, pasiimčiau nedarbingumą, bet ne nuo koronaviruso, o paprašė sugalvoti kitą priežastį. Na, atseit ar ranką skauda, ar koją, kad gydytojas pažymoje nerašytų koronavirusas, kad ta parduotuvė nebūtų uždaryta. Ir pasakė, kad jei nesigaus gauti nedarbingumo, tai bandys sugalvoti, kad eičiau dar atostogų. Kitaip sakant, kad neuždarytų parduotuvės ir nepradėtų visų darbuotojų nuo koronaviruso tikrinti“, – pasakoja mergina.
Mantė sako, kad ji nenori išduoti parduotuvės pavadinimo, nes bijo, kad gali netekti darbo.
„Aš dirbu vieno didžiausių prekybos tinklų parduotuvėje. Nenoriu pasakyti konkretaus pavadinimo, nes ir uždarys parduotuvę, ir visą mano pamainą izoliuos, ir galiu netekti darbo, todėl nenoriu prisidaryti problemų. Nes aš žinau, kad (Kauno – aut. past.) stotyje esantis prekybos centras užsidarė dėl kelių užsikrėtusių darbuotojų“, – sako Mantė.
Sveikatos apsaugos ministerija – šeimos gydytojas mato diagnozę
Sveikatos apsaugos ministerija naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad pacientui nustačius koronavirusą, gydytojas kaip ir bet kurios ligos atveju išduoda pacientui nedarbingumo pažymėjimą.
„Jei pacientui nustatomas koronavirusas, gydytojas, įvertinęs jo būklę, sprendžia, kokių veiksmų imtis – tęsti gydymą ligoninėje ar nukreipti į šeimos gydytoją ir jį gydyti namuose. Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju jam yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas“, – atsakyme tv3.lt rašė Sveikatos apsaugos ministerija.
Ministerija taip pat priduria, kad informaciją apie patvirtintą koronavirusą yra įrašoma į paciento kortelę e.sveikatos sistemoje, todėl šeimos gydytojas gauna visą informaciją apie savo pacientą.
„Šią informaciją taip pat gali matyti ir pats žmogus, prisijungęs prie e.sveikatos sistemos“, – priduria SAM.
Kalbėdama apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamus epidemiologinius tyrimus Sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad svarbiausias tokio tyrimo tikslas – išsiaiškinti sąlytį turėjusius žmones ir paskirti jiems izoliavimą ir kitas reikalingas priemones.
„Išsiaiškinti darbovietę, paskutinio buvimo darbe laiką ir aplinkybes yra epidemiologinio tyrimo dalis, pagal tuos duomenis bendradarbiaujant su darbdaviais nustatomi sąlytį turėję žmonės ir jiems skiriama izoliavimas, sveikatos būklės stebėjimas ir kt.
Darbdaviams yra taip pat rekomenduojama, jei sužino apie jų darbuotojui nustatytą COVID-19 ligą, susisiekti su NVSC specialistais ir bendradarbiauti nustatant sąlytį turėjusius asmenis bei taikant kitas atvejo valdymo priemones.
Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet išaiškinus susirgimą parduotuvės darbuotojui, būtų aiškinamasi, kurie darbuotojai turėjo sąlytį, kiek jų, kitas aplinkybes. Dėl veiklos stabdymo galėtų būti svarstoma kilus protrūkiui ar nesant galimybės tęsti veiklą.
Darbovietė turėjo būti informuota, jei sergantysis pildydamas dokumentus nurodė darbovietę.
Atkreiptinas dėmesys, kad žmogus, žinodamas, kad yra ar gali būti viruso nešiotojas, privalo nurodyti šią informaciją sveikatos priežiūros specialistams“, – atsakyme tv3.lt rašo Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
