Tiek Tamara, tiek kiti „Vakarų ekspreso“ kalbinti užsikrėtusieji ar jau pasveikusieji vengia viešinti savo pavardę, bijodami, kad susilauks neigiamos visuomenės reakcijos. „Formuojama nuomonė, tarsi sergantysis pats kaltas, kad susirgo“, – mintimis dalijosi nuo COVID-19 jau pasveikusi Agnė. Beje, su virusu kovoti jai teko net 5 savaites.
Nors birželio 16 dieną Lietuvoje baigėsi net tris mėnesius trukęs karantinas dėl COVID-19 plitimo grėsmės, tačiau valstybės lygio ekstremalios situacijos režimas dar nėra atšauktas. Pastaruoju metu vis daugėjant užsikrėtimų koronavirusu atvejų, situacija dėl įvairių ribojimų, kaukių dėvėjimo ir galimybės atvykti ar išvykti į tam tikras šalis itin dažnai keičiasi.
Vis dėlto, nors visos rekomendacijos ir ribojimai yra įvesti dėl žmonių saugumo, tačiau socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebimos nuomonės ir įvairios sąmokslo teorijos, jog COVID-19 neegzistuoja, o valdžios atstovai mulkina žmones, taip siekdami įgyvendinti savo politinius tikslus ir suvaldyti žmones.
Tokio tipo nuomonės tikriausiai pasirodė dėl to, jog apie sergančiųjų skaičių Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia kiekvieną dieną, tačiau, kas tokie serga – nėra aišku. O patys sergantieji savo tapatybę ne retu atveju stengiasi nuslėpti, bijodami, kad susilauks neigiamų visuomenės reakcijų.
Paliečia ir jaunimą
Klaipėdoje studijuojančiai užsienio studentei Tamarai ir jos vaikinui buvo nustatytas koronavirusas. Šiuo metu jie saviizoliuojasi nuomojamame bute, Klaipėdoje. Su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais mergina sutiko pasidalinti ligos simptomais, eiga ir ką teko išgyventi susirgus COVID-19 virusu.
Studentė mano, kad užsikrėsti virusu galėjo kelionės metu, kai keliavo iš Ukrainos į Lietuvą. Ji pasakojo, jog visą vasarą praleido namuose ir į viešas vietas nėjo. Laiką namuose leido ne tik dėl to, jog bijojo užsikrėsti koronavirusu, bet ir todėl, kad rūpinosi senyvo amžiaus močiute.
„Į Kijevą mane atvežė brolis, tad vienintelė vieta, kurioje galėjau užsikrėsti – Kijevas ir autobusas, kuriuo vykau į Lietuvą. Keliaudama buvau tokia pavargusi, kad net pamiršau apie virusą, kad reikėtų dezinfekuoti rankas, neliesti jomis veido, o galėjau būti daug atsargesnė...“ – mąstė Tamara.
Šiuo metu Tamaros vaikinas jaučia sąnarių ir raumenų skausmus, taip pat pora nebejaučia nei skonio, nei kvapo. Pasak merginos, jie nebegali užuosti net eterinių aliejų, kurie tikrai turi aitrų kvapą. Tamara taip pat jaučia ir tirpinantį dantenų skausmą.
Padeda geros emocijos
Kai gaunamas teigiamas COVID-19 testo rezultatas, labiausiai tai paveikia emocinę būklę. Pacientas, girdėdamas tik negatyvias socialinės medijos naujienas, pradeda tikėtis blogiausio. Tačiau, pasak Tamaros, taip galvoti nereikėtų.
„Jaučiuosi tokia pavargusi, liūdna. Naktį ligos simptomai paūmėja, tada jaučiuosi ypač blogai. Beje, jeigu emociškai puikiai jaučiuosi, tai tada ir fiziškai jaučiuosi gerai, o jeigu pablogėja emocinė būklė, tuomet ir simptomai sustiprėja. Todėl svarbu net sergant išlaikyti optimizmą“, – šyptelėjo studentė Tamara.
Daugelis sergančiųjų COVID-19 virusu skundžiasi pranykusiais kvapais ir skoniu, o kaip žinome, skonis ir maistas – tai du neatskiriami elementai. Tuomet, kai pranyksta skonis, bevertis tampa ir maistas.
„Labiausiai nuotaiką sugadina tas faktas, kad valgau ir nejaučiu maisto skonio. Dėl to net nebenoriu valgyti, nes kiekvienas kąsnis liūdina. Atsimenu, koks turi būti skonis ir kai maisto skonio nejaučiu burnoje... Ne pats geriausias jausmas pasaulyje. Jaučiuosi, lyg nebūčiau čia, lyg būčiau kūniškai kažkur kitur“, – atsiduso studentė Tamara.
Pasigedo medikų supratingumo
Nuo COVID-19 specifinio gydymo kol kas nėra, tačiau intensyviai vyksta vaistų derinių, skiriamų ligoniams gydyti, stebėjimai ir bandoma sukurti vakciną. Kol nėra atrasto vaisto infekuotiems žmonėms, yra taikomas simptominis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, taikoma deguonies terapija, o esant kvėpavimo nepakankamumui pacientui daroma dirbtinė plaučių ventiliacija.
„Nėra vaistų, kurie galėtų padėti nuo koronaviruso, galime tik palengvinti simptomus. Šiuo metu mes ilsimės, valgome ir geriame vandenį. Vienintelis dalykas, kuris gali mums padėti, yra laikas“, – sakė mergina.
Susirgusieji koronavirusu gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės ir nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra šiuo metu bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.
Koronavirusu serganti Tamara pasakojo, jog, tikėdamasi dėl ligos pasikonsultuoti su gydytojais, sulaukė priekaištų, o į ligoninę prisiskambinti nepavyko.
„Turėjau gydytojos numerį, pas kurią buvau registruota, tačiau paskambinusi sulaukiau tik priekaištų. Neva aš pas ją neužregistruota, neturiu sveikatos draudimo ir panašiai, o juk viską turėjau. Galiausiai ji man davė kito gydytojo numerį, kuris nekėlė ragelio“, – vargais dalijosi studentė Tamara.
Lengvus koronavirusinės infekcijos simptomus jaučiantys pacientai, kuriems gydytojai leido gydytis ambulatoriškai, privalo laikytis visų izoliavimosi taisyklių iki tol, kol gaus patvirtinimą, jog pasveiko. Tai bus pripažįstama tik tuomet, kai, atlikus du testus iš eilės, esant ne trumpesniam kaip 24 valandų intervalui, abu kartus bus gauti neigiami tyrimo rezultatai.
Įveikė koronavirusą
Klaipėdietė Agnė, grįžusi po kelionės iš užsienio, pajuto COVID-19 simptomus ir išsityrusi sužinojo, jog yra infekuota. Ji pasakojo, kad iš pradžių jautė tik bendrą silpnumą, kūno raumenų skausmus, ypač juosmens srityje, tačiau vėliau prasidėjo karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys.
„Mano bendra būklė ligos metu buvo vidutinio sunkumo, galėjau nueiti tik iki kito kambario, sunku buvo ką nors pasiimti atsigerti, valgyti visiškai nesinorėjo. Norėjosi tik gulėti lovoje“, – pasakojo Agnė.
Moteris pasakojo, kad įveikti koronavirusą prireikė net 5 savaičių, o COVID-19 testas buvo teigiamas iki 56 dienų.
Pirmąsias tris savaites ji jautėsi itin blogai, tik po to būklė palaipsniui ėmė gerėti, tada atsirado apetitas ir jau galėjo vaikščioti.
„Kai sveikata buvo bloga, izoliacija nesukėlė problemų, nes nieko ir nesinorėjo daryti. Būklei gerėjant, atsirado noras eiti apsipirkti, išeiti pasivaikščioti, bendrauti su žmonėmis. Tačiau grįžti į darbus visiškai nesinorėjo, nes tam tiesiog trūko fizinių jėgų. Jaučiausi silpna, sunku buvo sukoncentruoti dėmesį, sutriko atmintis“, – patirtimi dalijosi moteris.
Moteris pasakojo, kad ligos metu ją labiausiai erzino negatyvi visuomenės reakcija į sergančiuosius, tarsi jie būtų raupsuotieji. Ji tikino suprantanti, kodėl žmonės slepia ir viešai neskelbia, jog susirgo koronavirusu.
„Labiausiai mane erzino ir kėlė problemų ne prastesnė fizinė sveikata, bet neaiškumas dėl ateities, ligos nepažinimas, gydytojų nežinojimas, kaip elgtis ligos atveju, kokia ligos perspektyva ir kokios pasekmės gali būti. Negatyvi visuomenės reakcija į sergančiuosius, negatyvi informacija iš medijų, iš valdžios organų, bandymas tarsi tave išmesti iš visuomenės rato. Buvo formuojama nuomonė, tarsi sergantysis kaltas, kad susirgo“, – mintimis dalijosi Agnė.
Agnė tikino, jog susirgti koronavirusu ji nelinkėtų niekam ir priminė, kad visiems būtina saugotis tomis apsaugos priemonėmis, kurias siūlo Pasaulio sveikatos organizacija.
Situacija Klaipėdoje
Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra gydomi 9 koronavirusu sergantys asmenys. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikino, jog pastebi tendenciją, kad uostamiestyje COVID-19 infekcija suserga nemažai ir jaunų žmonių.
„Vienas iš tų 9 atvejų yra labai sunkus, pacientas užsienietis, 25 metų amžiaus. Pastaruoju metu turėjome du 16-mečius, tad galima sakyti, kad ta infekcija šiek tiek pajaunėjo, bet čia tikriausiai dėl įvežtinių atvejų“, – sakė V. Janušonis.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad koronavirusas yra pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, V. Janušonio teigimu, nėra taip, kad jaunas žmogus būtų atsparus virusui.
„Didžiausia problema, kad žmonės nesilaiko rekomendacijų. Po pirmosios bangos taip atsipalaidavo, kad pradėjo nebebijoti, nebenešioja kaukių arba vaikšto netinkamai jas užsidėję“, – tikino V. Janušonis.
Pasak jo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apsaugos priemonių rezervas yra sukauptas dviem mėnesiams. Jau yra paskelbti konkursai ir pasirašytos sutartys dėl tolimesnio priemonių įsigijimo. Tačiau didžiausia problema yra finansai.
„Nuo liepos 1 dienos apsaugos priemones perkame patys ir niekas jų nefinansuoja. Mūsų įstaigai per parą reikia maždaug 20 tūkst. eurų ir čia tik elementarioms apsaugos priemonėms. Per parą mes sunaudojame 10 tūkst. porų vienkartinių pirštinių“, – vardijo vyr. gydytojas.
Autoriai: Gabrielė MALŪKAITĖ, Vaiva MAKARAUSKAITĖ
