Toks Lietuvos žingsnis – bendro Europos Sąjungos atsako į koronaviruso atvejų šuolį Kinijoje dalis. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys.
Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas Lietuvoje aptiktas nebuvo.
Lietuvoje nuotekų tyrimai vykdomi nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo pradėti tirti ėminiai iš trijų didžiausių miestų nuotekų valyklų. Nuo šiol kartą per savaitę bus tiriamos ir nuotekos iš orlaivių, atrenkamų atsitiktiniu būdu.
Už tyrimų vykdymą ir stebėseną atsakinga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Anot SAM, siekiant užtikrinti efektyvią koronaviruso stebėseną, svarbus ne tik bendras nuotekų ištyrimas, bet ir jose rasto viruso sekoskaita – viruso mutacijų paieška, kad būtų galima laiku nustatyti naujas pavojingas viruso atmainas.
„NVSPL jau pradėjo pilotinį tyrimą siekdami įvertinti sekoskaitos metodų pritaikymo galimybes nuotekų tyrimams, tikimasi rezultatus gauti artimiausiu metu“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu atkreipiamas dėmesys į XBB.1.5 atmainą, turinčią plitimo pranašumą, lyginant su kitomis Šiaurės Amerikoje ir Europoje cirkuliuojančiomis atmainomis.
SAM teigia, jog yra tikimybė, kad ši atmaina gali nulemti COVID-19 atvejų didėjimą ES, bet ne per artėjantį mėnesį. Tikėtina, kad Šiaurės Amerikoje ši atmaina taps dominuojančia artimiausiu metu.
Pavieniai XBB.1.5 atmainos atvejai jau buvo nustatyti ir Lietuvoje, taip pat dalyje kitų ES šalių. Nėra duomenų, kad ši atmaina sukeltų sunkesnes ligos formas.
