Lietuvoje ir toliau dominuoja „britiškoji“ atmaina, kurios atvejų skaičius, pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje, pastaruoju metu siekia 90-99 proc. iš visų tiriamų atvejų.
Pagrindinės koronaviruso atmainos
Pasaulio sveikatos organizacija (ir ECDC) prie „nerimą keliančių“ (angl. Variants of concern, VOC) priskiria keturias pasaulyje išplitusias atmainas. Šių atmainų atveju yra aiškių įrodymų, rodančių reikšmingą poveikį viruso perdavimui, susirgimų sunkumui ir (arba) imunitetui, kuris greičiausiai turės įtakos epidemiologinei situacijai ES / EEE.
- Indijos (Delta) atmaina B.1.617.2
- Didžiosios Britanijos, Kento (Alpha) atmaina B.1.1.7
- Pietų Afrikos (Beta) atmaina B.1.351
- Brazilijos (Gamma) atmaina P.1
Šiuo metu daugiausiai nerimo kelia E484K mutaciją turinčios atmainos. Būtent ši mutacija leidžia virusui išvengti susiformavusio imuniteto koronavirusui ir apkrėsti žmogų.
E484K mutacija pasižymi B.1.351 ir P.1 atmainos. Oficialiai nustatyta, kad britiškoji atmaina B.1.1.7 taip pat dar sykį mutavo ir „pasigavo“ E484K mutaciją.Nepaisant to, medikai ir ekspertai perspėja apie vakcinavimo svarbą. Tai, kad naujai mutavę virusai gali turėti „landų“, kaip patekti į netgi turinčio imunitetą žmogaus organizmą, nereiškia, kad vakcinos neveikia.
„Mūsų imuninės sistemos atsakas nedirba tik su ta viena vieta, – „Deutsche Welle“ pasakojo lietuvis epidemiologas Gytis Dudas. – Mes taikomės į daugelį proteino spyglių vietų ir net jeigu neturime galimybių (visiškai) apsaugoti nuo infekavimo ar pakartotinio užsikrėtimo, vakcinos vis tiek mus apsaugo nuo sunkių simptomų ar net labai dažnai – mirties“.
„Lietuviška“ atmaina
Lietuvoje vasario mėnesį buvo aptikta (pirmą sykį Europoje) koronaviruso atmaina B.1.620, kurios tiksli kilmė dar nėra nustatyta. Manoma, kad tai yra Centrinės Afrikos Respublikos atmainos atšaka. „Lietuviškoji“ atmaina šiuo metu ECDC yra priskirta prie „susidomėjimą keliančių“ (angl. Variants of interest, VOI), mat yra negalutinių mokslinių tyrimų duomenų, dėl jos savybių galimai atitinkančių VOC grupės SARS-CoV-2 koronavirusus.
Nuo to laiko vienas „lietuviškos“ B.1.620 šakos atvejis nustatytas ir Vokietijoje. Gegužės 14 d. ECDC dėl B.1.620 VOI (Variant of Interest) išreiškė tokio pat lygio susirūpinimą, kaip ir dėl „indiškosios“ šio viruso atmainos.
Pirmieji B.1.620 atvejai fiksuoti Vilniaus bei Utenos apskrityse, tačiau didžiausias protrūkis buvo Anykščių rajone, po kurio ši atmaina išplito po didžiąją dalį Lietuvos.
Viena iš šios atmainos pavojingumo priežasčių yra E484K mutacija, kuri padeda virusui išvengti imuninio atsako, sudaryto prieš atmainas be šios mutacijos. To pavydžių turime ir Lietuvoje – iš 101 šia atmaina užsikrėtusių asmenų 13 asmenų buvo paskiepyti pagal visą dviejų dozių vakcinacijos programą ir 5 iš jų buvo 44–57 metų asmenys, o kiti – 68+.
Nerimą keliančių „braziliškų“ atvejų Lietuvoje oficialiai yra 2 atvejai
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad praėjusią savaitę aptikti 1078 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio), 30 B.1.620 ir 2 P.1.1 viruso linijų atvejai.
Iš viso šalyje šiuo metu yra nustatyti 2 braziliškosios viruso linijos atvejai. Ši viruso mutacija priskiriama prie susirūpinimą keliančių mutacijų, nes vakcinos atsakas į šią mutaciją yra nepakankamas, t.y. net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar anksčiau persirgę gali susirgti.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 610 ėminių, iš kurių 596 atvejai priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 99 % (375/380) Vilniaus, 100 % (32/32) Alytaus, 91 % (31/34) Utenos, 100 % (12/12) Šiaulių, 93 % (40/43) Klaipėdos, 96 % (72/75) Kauno, 100 % (6/6) Marijampolės, 100 % (11/11) Panevėžio, 100 % (8/8) Tauragės ir 100 % (9/9) Telšių apskrities ECDC paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyti 6 nauji B.1.620 viruso linijos atvejai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) laboratorijoje ištirti 466 ėminiai, iš kurių 413 atvejų priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 89 % (234/263) Vilniaus, 93 % (28/30) Alytaus, 71 % (25/35) Šiaulių, 86 % (6/7) Klaipėdos, 94 % (85/90) Kauno, 67 % (2/3) Marijampolės, 83 % (5/6) Panevėžio, 100 % (1/1) Tauragės, 100 % (1/1) Telšių ir 86 % (25/29) Utenos apskrities VUL SK paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyta 20 naujų B.1.620 viruso linijos atvejų ir jau anksčiau praėjusią savaitę skelbti 2 P.1.1 viruso linijos atvejai. Tai kitas braziliškąja vadinamos atmainos P.1 variantas. Ši atmaina cirkuliuoja daugiausia Europoje.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) laboratorijoje ištirti 48 ėminiai, iš kurių 44 atvejai priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 100 % (2/2) Vilniaus, 100 % (6/6) Kauno, 100 % (2/2) Klaipėdos, 67 % (2/3) Tauragės, 100 % (8/8) Telšių, 100 % (1/1) Panevėžio ir 89 % (23/26) Šiaulių apskrities VU GMC paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyti 3 nauji B.1.620 viruso linijos atvejai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje ištirti 45 ėminiai, iš kurių 25 atvejai priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 65 % (13/20) Panevėžio, 60 % (6/10) Kauno, 33 % (3/9) Marijampolės, 100 % (2/2) Tauragės ir 100 % (1/1) Alytaus apskrities LSMU paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatytas 1 naujas B.1.620 viruso linijos atvejis.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 11126 ėminių sekoskaita ir aptikta 7254 B.1.1.7, 13 B.1.351, 167 B.1.620 ir 2 P.1 viruso linijos atvejis.
Kam reikalingi koronaviruso atmainų genomo tyrimai?
Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu vykdomas koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai atliekami, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams atlikti. Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Pirminiais duomenimis, naujausių atvejų, kai patvirtinta braziliškoji viruso mutacija, sąsajų nei su pirmuoju Lietuvoje gegužės pradžioje nustatytu braziliškosios viruso linijos atveju, nei su atveju, praėjusią savaitę registruotu Pasvalio rajone, nenustatyta, tačiau ši informacija dar gali būti tikslinama, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šiuo metu retrospektyviai atlieka kontaktų paiešką ir vertina aplinkybes.
Savo ruožtu, specialistai primena, kad pirmadienį prasidėjo masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 16 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808.
Žinojimas, kuriose apskrityse plinta lengviau užkrečiama britiškoji SARS-CoV-2 viruso ar kitos mutavusios atmainos, svarbus priimant su COVID-19 pandemijos valdymu susijusius strateginius sprendimus, tokius kaip COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar karantino suvaržymų laisvinimas.