Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų.
„Tai jau nėra pirmoji Konstitucinio Teismo byla, kurioje Konstitucinis Teismas iš esmės, priimdamas nutarimą, kartu duoda suprasti, kad Lietuvoje egzistuojančių bausmių, sankcijų ir įvairių poveikio priemonių sistema yra išbalansuota, nesubalansuota, nesuderinta“, – žurnalistams sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Kartais poveikio priemonės viršija tai, kas yra būtina teisėtam įstatymo tikslui pasiekti“, – pridūrė jis.
Iki šio nutarimo asmuo, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, galėjo susigrąžinti šią teisę ne anksčiau kaip po dešimties metų.
KT pirmininko teigimu, asmuo, iki šiol jeigu du kartus vairavo neblaivus arba apsvaigęs, buvo baudžiamas ne tik pagal Administracinių nusižengimų arba Baudžiamąjį kodeksą, bet ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
„Tai reiškia, kad jam iš esmės taikomos dvi sankcijos už tą patį teisės pažeidimą, o tą draudžia Konstitucija labai aiškiai. Tai yra visuotinai nuo romėnų teisės laikų žinomas principas non bis in idem, kad du kartus negalima bausti už tą patį teisės pažeidimą“, – tvirtino KT pirmininkas.
Jo, teigimu, iš esmės, įstatymų leidėjas galėtų nustatyti su asmens elgesiu susijusius teisės vairuoti reikalavimus, tačiau jie turi būti „protingi, proporcingi ir suderinti su sankcijų sistema“.
„Galbūt tai galėtų būti Baudžiamajame kodekse nustatyti asmens teistumo terminai, kada asmuo po bausmės atlikimo dar tam tikrą laiką laikomi teistu“, – teigė D. Žalimas.
Jis taip pat teigė, kad nuo šiol asmenys, kuriems teisė vairuoti teismo sprendimu buvo atimta iki penkerių metų ir šis terminas pasibaigęs, gali kreiptis dėl teisės vairuoti grąžinimo.
„Tas teisės grąžinimas nėra besąlyginis tik pasibaigus terminui, bet kartu asmuo turi įvykdyti tam tikras sąlygas – jam turi būti atlikta švietėjiška atestacija, jis turi perlaikyti vairavimo egzaminą, mokymus pabaigti, tai tokiais atvejais jam nebus taikomas 10 metų terminas“, – sakė KT pirmininkas.
Atgaline data KT nutarimai negalioja, tačiau, anot D. Žalimo, tai reiškia, kad galbūt asmenys, kurių teisės pažeidžiamos tik dėl 10 metų termino, galėtų pretenduoti savo teises ginti teismuose, nes tokį nutarimą priėmė KT.
Šią bylą KT nagrinėjo pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus.
Šiems teismams teises praradę vairuotojai teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
