Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kai kuriais atvejais remdavo kitus kandidatus, kai kuriais atvejais iškeldavo savo atstovą, išrinkę jį atviruose rinkimuose, kuriuose balsuoti gali ne tik partijos nariai, bet ir rėmėjai. Pavyzdžiui, anksčiau konservatoriai yra rėmę Dalią Grybauskaitę, o 2019 m. rinkimuose Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovavo Ingrida Šimonytė.
Šiuo metu užkulisiuose kalbama, kad partijos kandidatu galėtų tapti tiek krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tiek dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, jeigu dėl to pati apsispręstų, nors sakoma, kad tai menkai tikėtina.
„Šiek tiek su nerimu matydamas ryškėjančius kandidatus ateinančiuose prezidento rinkimuose, galvoju, kad labai nenorėčiau matyti prezidento rinkimų, kuriuos kalbama apie klausimus, kurie yra arba ne šių dienų strateginės svarbos klausimai, arba, tiesą sakant, prezidentams nepasiekiami gerovių klausimai. Norėčiau, kad diskusija būtų apie tai, kur mes šiandien esame, ko mums reikis, kad mes būtume dešimtmečiais saugūs ir stiprūs“, - apie prezidento rinkimus teigė G. Landsbergis.
Paminėdamas „gerovių klausimus“ jis mintyse turėjo G. Nausėdą, kuris nuolat kalba apie gerovės valstybę, nors vidaus politika tik iš dalies patenka į prezidento veiklos lauką.
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako manantis, kad iš visų tendencijų gana aišku, jog dabartinis prezidentas G. Nausėda į antrą turą gali ir nepakliūti.
„Pabandžiau pasižiūrėti, kaip gali atrodyti prezidento rinkimai, ir man pasidarė gana aišku, kad dabartinis prezidentas gali į antrą turą ir nepakliūti. Jeigu pasižiūri į visas tendencijas, visus skaičius, tai tas pasidaro gana aišku“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį svarstė A. Kubilius.
G. Nausėdos reitingams smūgį sudarė paviešinta informacija, kad 1988 m. vardan karjeros jis įstojo į Komunistų partiją ir kandidatuodamas prezidento rinkimuose to nedeklaravo savo rinkėjams – kas yra teisėta pagal įstatymą, bet ne itin etiška.
Jo manymu, gali būti taip, kad antrajame ture susirungs stiprūs centro kairiųjų ir centro dešiniųjų kandidatai. Centro kairės kandidatu jis įvardijo socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Centro dešinės kandidatais A. Kubilius įvardijo I. Šimonytę, A. Anušauską, M. Navickienę bei G. Landsbergį. Pastaroji pavardė greičiausiai buvo paminėta iš mandagumo, nes G. Landsbergis nėra populiarus visuomenėje ir pats tai puikiai supranta. A. Kubilius kaip galimą centro dešinės kandidatą įvardijo ir Liberalų sąjūdžio lyderę Vikoriją Čmilytę-Nielsen.
Anot A. Kubiliaus, jeigu centro dešinė turės vieną bendrą kandidatą, tada įmanoma pakovoti dėl prezidento posto, bet jeigu susitarta nebus, tuomet dėlionė žlunga.
Kaip pavyzdį politikas pateikė padėtį Turkijoje, kur susivienijus visai opozicijai vienvaldžiam ir autoritariniam prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui kyla grėsmė netekti posto.
Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai prezidento ir Europos Parlamento rinkimų štabo vadovu paskyrė Seimo narį Mindaugą Lingę. Taip iš esmės paskelbtas startas rinkimams.
