„Pirmiausia Vilniuje atkeliauja apylinkės, kuriose stipriausia būna Lenkų rinkimų akcija. Visiškai normalu, taip dažniausiai būna, kad lenkiškai kalbantys, rusiškai kalbantys Vilniaus gyventojai balsuoja už Zuoką. Tiesiog, jie turi kažkokį ypatingą santykį, Taip ir vertiname. Nesijaudiname, reikia Vilniuje sulaukti didžiųjų apylinkių, centro, Antakalnio, visų kitų ir rezultatas bus kitoks“, – komentavo konservatorių rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.
„Buvo daug, ne paslaptis, ir purvo, ir melo. Bet nieko netikėto nebuvo. Žinant pono Zuoko visą karjerą, žinant jo pasirinkimus, kažko panašaus ir buvo galima tikėtis“, – teigė V. Benkunskas.
34-iose šalies savivaldybėse sekmadienį vyko merų rinkimų antrasis turas.
Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigėsi 20 valandą vakaro.
Merai rinkti Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.
Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kuriose merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Per pirmąjį turą merai buvo išrinkti 26-iose savivaldybėse. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.
Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą kovo 5 dieną taip pat visose 60-yje šalies savivaldybių buvo išrinktos tarybos. Rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimų pirmajame ture buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento.
Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento. Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje.
