Tokį sprendimą priėmusi komisija pabrėžė, jog komendantūros veikloje nusprendę dalyvauti teisėjai negali užimti jokių renkamų ar skiriamų pareigų. Esminis jiems keliamas reikalavimas – nešališkumo ir nepriklausomumo principų laikymasis bei interesų konflikto regimybės vengimas.
Taip pat nurodyta, kad teisėjas privalo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais, pabrėžiama, kad didžiąją savo laiko dalį teisėjai turi skirti tiesioginių teisėjo funkcijų vykdymui bei su tuo susijusiai veiklai.
Nacionalinės teismų administracijos pranešime teigiama, jog siekiant išvengti galinčių kilti interesų konfliktų, teisėjams rekomenduojama nurodyti aplinkybę apie savo dalyvavimą komendantūros veikloje privačių interesų deklaracijoje, taip pat informuoti teismo, kuriame dirba, pirmininką.
Prašymą suteikti konsultaciją šiuo klausimu komisijai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nurodydama turinti didelę patirtį slaugant sunkius ligonius ir motyvuojant, kad šie įgūdžiai būtų naudingi prisidedant prie valstybės gynybos.
Ji prašė išaiškinti, ar dalyvavimas komendantūros veikloje laisvu nuo tiesioginių teisėjo pareigų vykdymo metu yra suderinamas su teisėjo statusu.
Komendantiniam vienetui karo metu yra numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.
Neparengtajam rezervui priklausantys aktyvūs žmonės registruotis į komendantūras gali registruotis iki rugpjūčio 31 dienos.
Šią savaitę skelbtais Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, į karo komendantūras užsiregistravo apie 4,8 tūkst. gyventojų.
