• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasarą orai keičiasi nuolat, todėl gyventojams labai svarbios orų prognozės. Kartais jos ne visada pasitvirtina, tuomet pylos gauna ir sinoptikai, ir žurnalistai. Kodėl nepavyksta numatyti visų orų reiškinių ir kada informacija apie orus yra tiksliausia, paaiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) programėlių kūrėjas Liudas Baronas.

Vasarą orai keičiasi nuolat, todėl gyventojams labai svarbios orų prognozės. Kartais jos ne visada pasitvirtina, tuomet pylos gauna ir sinoptikai, ir žurnalistai. Kodėl nepavyksta numatyti visų orų reiškinių ir kada informacija apie orus yra tiksliausia, paaiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) programėlių kūrėjas Liudas Baronas.

REKLAMA

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl orų programėlė neatitinka dabartinių realių oro sąlygų pasirinktoje vietovėje, yra tai, jog orų programėlės remiasi ne faktiniais duomenimis, o orų modeliais. Jie yra pagrįsti ankstesnių duomenų skaičiavimais ir išvestomis prognozėmis.

„Šie modeliai naudoja daugybę meteorologinių duomenų (kintamųjų), kad apskaičiuotų ir pateiktų oro sąlygų prognozes tam tikrai valandai ir tam tikrai vietovei ar regionui ateityje“, – paaiškina L. Baronas.

REKLAMA
REKLAMA

LHMT naudoja ir prognozes pateikia remdamasi Harmonie ir ECMWF orų modeliais, kurie laikomi pačiais tiksliausiais Europoje.

Kodėl orų prognozės meluoja?

Nors dabartinėms sąlygoms atvaizduoti skirti orų prognozių modeliai yra atnaujinami kas kelias valandas, jie negali tiksliai nuspėti lokaliai ir (ar) greitai susidarančių reiškinių. 

REKLAMA

„Tai reiškia, kad jei orų modelis buvo atnaujintas prieš dvi valandas, o per tą laiką oro sąlygos pasikeitė, naujausi pokyčiai nebus atspindėti, ir orų programėlė ar svetainė atvaizduos tai, kas buvo paskaičiuota prieš dvi valandas neįtraukiant naujausių oro sąlygų pokyčių“, – komentuoja K. Baronas.

„Kai programėlė rodo lietų tam tikrame, pavyzdžiui, X miestelyje, tai nereiškia, jog krituliai bus tolygiai pasiskirstę visame vietovės plote. Neretai būna taip, kad lietus lyja tik viename rajone, o kitame gali būti saulėta“, – priduria jis.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to reiškinius esamuoju metu sinoptikai pataria sekti radaruose. 

„Meteorologinis radaras vaizduoja kritulių būseną, intensyvumą, judėjimo greitį per paskutines valandas bei leidžia numatyti trumpalaikes kritulių prognozes. Tai – pagalbinis įrankis faktinei situacijai nustatyti ir nepateikia prognozės ateičiai. Naudotojas interpretuodamas duomenis pats turi nuspręsti kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji pasieks tam tikrą vietovę. Radaro žemėlapiai suteikia patikimesnę informaciją nei valandinės prognozės. Tai ypač svarbu, kai reikia planuoti veiklas lauke ir norima tiksliai žinoti, ar artėja lietus, ar ne“, – teigia L. Baronas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valandinės prognozės – detalios, bet netikslios

Ieškodami informacijos apie orus, dažnai mėgstame užmesti akį į valandines prognozes. Vis dėlto jos, nors ir detalios, ne visuomet yra tikslios. Anot L. Barono, jų patikimumas paprastai svyruoja tarp 70–90 proc.

„Tokio trumpo intervalo prognozė dažnai nėra tiksli dėl to, jog, valandinėse prognozėse dažnai matome tik automatiškai sugeneruotas reikšmes, kurias kuria kompiuteris, o ne sinoptikai. Šios prognozės kartais gali būti klaidingos, nes jos kuriamos neatsižvelgiant į vietines oro sąlygų subtilybes ir staigius pokyčius. Pavyzdžiui, jei programėlė nurodo, jog lis tam tikrą valandą, tai nereiškia, kad krituliai bus visur vienu metu – jie gali iškristi tik tam tikroje miesto dalyje, o kitur bus sausa.

REKLAMA

Tuo pačiu, modeliai atnaujinami kas kelias valandas, todėl tarp atnaujinimų gali įvykti netikėtų oro sąlygų pokyčių, kurių modelis nepajėgia numatyti. Dėl to valandinės prognozės gali neatitikti realių oro sąlygų, ypač esant sparčiai kintančiai atmosferos situacijai. Valandinės prognozės, nors ir atrodo labai detalios, iš tiesų gali sudaryti klaidingą tikslumo įspūdį. Realūs atmosferos procesai yra kompleksiški ir negali būti tiksliai nuspėti kas valandą.“, – tikina programuotojas.

REKLAMA

Dėl šios priežasties sinoptikų sudarytos prognozės skirstomos į didesnius laiko intervalus, tokius kaip rytas, diena, vakaras ir naktis. Šios prognozės yra patikimesnės.

Bus išleista nauja programėlė

L. Baronas primena, kad net ir patys tiksliausi orų radarai ir modeliai nėra 100 proc. tikslūs, todėl visada rekomenduojama naudoti kelis informacijos šaltinius ir planuoti savo veiklas atitinkamai. 

Tuo metu LHMT jau kuria naują orų programėlę. Anot L. Barono, ji pasižymės paprastumu, plačiu funkcionalumu bei interaktyvumu, ir leis greitai susipažinti su orų sąlygomis.

„Planuojame ją paleisti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui. Kviečiu pasekti Meteo.lt puslapį ir taip stebėti, kada gi pagaliau ta programėlė išvys pasaulį“, – skelbia programėlių kūrėjas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų