Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą. O dabar iškeltoje naujausioje dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pagrindiniu veiklos prioritetu yra akcentuojamas visokeriopas Ukrainos rėmimas, jai siekiant pergalės ir atstatant šalį.
Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai dar sakė, kad Lietuva remia Ukrainos siekį turėti 800 tūkst. karių kariuomenę ne tik karo, bet ir taikos metu, o jam susitikus su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu pakartojo, jog Lietuva remia Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.
Apie tai, kokios paramos, iš Lietuvos pusės, Ukrainai iš tiesų reikėtų, apie lietuvių požiūrį bei esamą Rusijos karo padėtį Ukrainoje diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Jūsų manymu, kokios Lietuvos teikiamos paramos Ukrainai formos yra svarbiausios?
Aš manyčiau, kad mūsų indėlis nėra toks svarus kaip, sakykime, didesnių valstybių – net ir lyginant, pavyzdžiui, su Lenkija, jau nekalbant apie Vokietiją ar kitas valstybes. Bet taip, kiekviena parama yra labai svarbi. Aš manyčiau, kad indėlis treniruojant ukrainiečių karius savo teritorijoje kartu su sąjungininkais yra labai svarbus.
Taip pat yra labai svarbi ir kita parama. Pas mus yra ne vien valstybinė parama – inicijuojamos visuomeninės iniciatyvos. Čia reikėtų paminėti ir Tapino iniciatyvas, ir kitų visuomenininkų veiklą. Tai irgi labai svarbu ir rodo gerą pavyzdį.
Lietuva, mano manymu, pagal savo procentinę dalį, lyginant su kitomis valstybėmis, prisideda tikrai nemažai prie paramos Ukrainai. Kiek žinau, šiuo metu yra labai svarbu vystyti dronų technologijas, kurių ukrainiečiams labai trūksta.
Mūsų gynybos pramonė taip pat prisideda – ji netgi įsteigia ir tiesiai siunčia į Ukrainą bei išbando savo gaminius, tarp jų ir priešdronines sistemas.
Aišku, yra ir finansinė parama, ir visa kita suteikiama pagalba. Mano manymu, kiek įmanoma reikėti plėsti paramos apimtis. Jeigu mūsų biudžetas auga, turėtų proporcingai augti ir parama Ukrainai.
Tai būtų indėlis ir kartu pavyzdys kitoms valstybėms. Juk Ukrainą remia ne tik NATO šalys, bet ir kitos Vakarų valstybės – kaip Japonija, Australija.
Kas dar labai svarbu – reikėtų pasveikinti Lietuvą, kad ji yra viena iš 26 valstybių, kurios pasisako už kontingento įvedimą į Ukrainos teritoriją stabilizacijos operacijoms.
O, pavyzdžiui, kaip vertintumėte vieną iš paramos formų – Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą? Ar, jūsų manymu, tokia pagalba būtų naudinga?
Kaip minėjau, Lietuva yra viena iš tų 26 valstybių, kurios prisideda prie šios iniciatyvos. Aišku, ne visos iš jų yra pasiryžusios siųsti karius. Pavyzdžiui, Lenkija kol kas neplanuoja to daryti, Švedija taip pat nori daugiau detalių – kas yra suprantama.
Bet tai yra mūsų interesas, kad Ukraina nepralaimėtų, o Rusija patirtų tokius nuostolius, dėl kurių nebenorėtų kariauti. Čia būtų mūsų tikslas. Mano manymu, jeigu kitos NATO valstybės siunčia savo kariuomenę, Lietuva taip pat būtinai turi prisidėti.
Kaip, jūsų nuomone, Lietuvos gyventojai vertina paramą Ukrainai? Atrodo, kad nuomonės išsiskiria: vieni ją palaiko, o kiti žiūri skeptiškai. Kokia jūsų pozicija?
Reikėtų pasižiūrėti statistinius duomenis, bet savo aplinkoje matau, kad visi labai remia paramą. Kiek žiūriu televizijos programas, apklausos dėl paramos Ukrainai visą laiką rodo teigiamą palaikymą.
Žinoma, čia reikėtų pasiklausti statistikos analitikų, kokios yra realios nuomonės. Bet man atrodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų remia paramą Ukrainai ir turbūt nieko prieš neturėtų, jei ji būtų didinama.
Kaip šiuo metu vertinate karo padėtį Ukrainoje? Kaip, jūsų manymu, laikosi pati Ukraina?
Padėtis tokia, kad frontas daugmaž stabilus. Jau ketvirti metai eina, o Rusija nuo 2022 m. plataus masto invazijos pradžios užėmė tik apie 1 proc. Ukrainos teritorijų – ir tai su milžiniškais nuostoliais.
Šiais metais buvo ženklų, kad Rusija pamažu okupuoja nedideles teritorijas, bet veržiasi į priekį su dideliais nuostoliais. Ukrainiečiai kartais atsiima prarastas teritorijas, todėl fronto linija iš esmės išlieka stabili.
Ukraina įsisavina daug naujovių – dronų sistemas, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes. Dabar kalbama, kad Ukraina galės pati pasigaminti ilgojo nuotolio raketas. Tai, mano manymu, gali padaryti skirtumą ir atgrasyti Rusiją.
Kokiais pranašumais Rusija vis dar lenkia Ukrainą? Ar kaip tik – neturi daug pranašumų?
Rusija savo ruožtu praranda daug. Ukrainiečiai taikosi į jų energetinę infrastruktūrą, ypač naftos perdirbimo gamyklas – apie 20 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų jau sumažinta.
Neseniai buvo stipriai apšaudytas Kijevas, pataikyta į Vyriausybės pastatą – pirmą kartą per šį karą. Paprastai tokie taikiniai yra tabu, bet Rusija pažeidžia visus principus – tai desperatiškas žingsnis.
Jeigu Vakarų parama išliks ir didės, Rusija neturi jokių šansų užimti Ukrainos. Mes negalime jos palikti vienos – reikia padėti, nes kasdien žūsta žmonės. Jei paramos nebūtų, Ukraina anksčiau ar vėliau palūžtų, bet parama yra.
Aš esu optimistiškas – Rusija gali neatlaikyti pirma. Nors savo silpnumo nerodo, daug ženklų rodo, kad šie metai gali būti lemiami: Rusija baigia išnaudoti sovietinių laikų ginkluotės atsargas (pėstininkų kovos mašinas, artileriją, tankus), o gamybos apimtys nesugeba atstatyti praradimų.
Jei jiems nepavyks nieko pasiekti, jie gali visiškai prarasti pranašumą, kurį dar turėjo prieš Ukrainą. Vien gyvąja jėga karo nelaimės.
Ar galima sakyti, kad Ukraina paramą gauna iš Vakarų, o Rusija – iš Kinijos ar kitų šalių?
Taip, Rusija gauna paramą [iš ten]. Todėl būtų labai pragmatiška atsakyti tuo pačiu. Šiaurės Korėja jau dislokavo 10 000 karių, dabar kalbama, kad dar 6 000 ateis. Jie bus užnugaryje, bet tai leis Rusijai daugiau karių panaudoti fronte prieš Ukrainą.
Todėl ir mes turėtume reaguoti veidrodiniu principu – ne klausti, ar tai gerai, ar ne, o veikti. Jie pasikvietė Šiaurės Korėją – vadinasi, mes galime įvesti savo pajėgas ir bent jau užnugaryje padėti Ukrainai tvarkytis.
Žinoma, užnugaris gali būti Lenkija ar Lietuva – iš ten keliauja logistinė parama. Bet mes galėtume į Vakarų Ukrainą įvesti bent vieną NATO kontingentą, kuris padėtų vykdyti humanitarinės pagalbos operacijas. Tada ukrainiečiams nereikėtų naudoti savo žmonių tokioms užduotims, jie galėtų juos skirti frontui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
