Kai suaugusieji užmigo, mieste valdžią paėmė vaikai. Miesto aikštėje tuoj pat įrengė smėlio dėžę, suoliukus ir šaligatvius nuspalvino vaivorykštės spalvomis, uždraudė mašinas ir liepė visiems važinėtis dviratukais bei paspirtukais, susiaurino gatves iki vaikiško dydžio, o likusioms mašinytėms liepė sukti po miestą tik ratu, upelyje ėmė plukdyti laivelius, už miesto iždo pinigus prisipirko saldainių ir mobiliųjų telefonų, džiaugsmingai dainuodami visur sodino krūmelius, visur liepė padaryti po vaikų darželį arba dainyklą, pastayti visur sūpynes, o namukus miestiečiams leido statyti tik mažus, kaip žaidimams. Miestui pasisekė, kad tai ne kukurūzų vaikai.

Kai visuomenininko vaidmenį vaidina politinis veikėjas.
Jau esu rašęs, kad mano žiniomis Andrius Tapinas ruošiasi kandidatuoti Prezidento rinkimuose. Nedrįso to padaryti prieš metus, nes jo reitingai buvo dar per maži ir Nausėdos ypač dideli, bet savo minties jis (taip teigia mano šaltiniai) neatsisakė. Kaip ir yra jėgos, kurios Andrių palaiko, taip kad man jo veiksmai vis labiau aiškūs. Joks jis visuomenininkas, jis ruošiasi rinkimams.
Prieš kelias dienas Andrius Tapinas ragino socdemus siūlyti Susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį į premjero postą. Gražus viešųjų ryšių ėjimas.
Tik yra vienas „bet“.
Tas pats Tapinas, kuris pradėjo vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, tikrai žinojo, kad netrukus paaiškės ir Sabučio ryšys su šia byla.
Ir vis tiek – šlovino.
Rekomendavo.
-Kėlė kaip geriausią variantą.
Kodėl? Atsakymas paprastas: nes tai buvo patogu, nes buvo naudinga.
Pasiūlai socdemams kandidatą, apie kurį žinai, kad po kelių dienų jį „sudegins“ vieša informacija. Ir viskas – partija vėl atrodo nekompetentinga, skęstanti ir nedarni.
Tai ne visuomeninė misija. Tai – strateginis politinis žaidimas. Ir labai aišku, kuriai pusei jis naudingas.

išverstaskūriai karjeristai

Praeitą savaitę mačiau, e l e r tė blic apklausą TV ekrane, dvigubai daugiau rašiusių atsakymus, siūlytų mesti lauk ožio bandos Trojos arklį, - skv.

situ vardan LT