Ko jau ko, bet audros viduryje žiemos seniai nematėme. Klimatologijos mokslų daktaras patvirtino, kad škvalai ir liūtys – būdingi vasarai. Negana to, artimiausiomis savaitėmis laukia tokios orų permainos, kad jausimės „kaip sūpynėse“.
Profesorius stebisi: šiandienos audra – „vos ne vasarai būdingas reiškinys“
Ekstremalius klimato reiškinius tiriantis Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis papasakojo, kas lėmė audros atsiradimą viduryje žiemos.
„Šiandien orus lemia labai gilaus ciklono pietinė dalis. Ciklono centras slenka per Šiaurės Skandinaviją ir pietinėje dalyje šio sūkurio yra šilta gana oro masė, išsivingiavę atmosferos frontai.
Šiandien kaip tik per pietus Lietuvai didžiausią poveikį darė šaltojo atmosferos fronto poveikis, jame formavosi stori kamuoliniai debesys ir iškrito netgi sniego kruopų pavidalų krituliai. Stipri liūtis su perkūnija – toks vos ne vasarai būdingas reiškinys. <...> Buvo ir škvalo reiškinių. Toks tipiškas šaltojo atmosferos fronto reiškinių kompleksas“, – tv3.lt komentavo mokslininkas.
Mokslininkas pabrėžė, kad tokios orų išdaigos – itin retos. „Žinoma, tai neįprastas reiškinys – perkūnija žiemą. Pajūryje ji pasitaiko kasmet, o rytinėje dalyje yra retas reiškinys. Porą kartų per dešimt metų tik pasitaiko“, – sakė jis.
Profesorius pridūrė, kad tokių retų oro reiškinių mokslininkai dabar fiksuoja vis dažniau. Prie jų formavimosi prisideda ir klimato atšilimas, dėl kurio atmosferoje vyrauja daugiau drėgmės, formuojasi storesni debesys. „Perkūnijai susidaro palankesnės sąlygos, kada atslenka šilta oro masė į mūsų kraštą“, – pastebi A. Bukantis.
Rekordinis vėjas Lietuvoje buvo tik praeitame amžiuje
Šaltuoju metų sezonu audros – gana tipiškas reiškinys, o meteorologai audrų sezonu laiko visą laikotarpį nuo spalio iki kovo, sakė A. Bukantis.
„Šituo metu yra patys aktyviausiai ciklonų susidarymo procesai Atlante. Jie, kada dideliu greičiu atslenka į Baltijos regioną, čia ir sukelia didžiausias audras, didžiausius vėjo greičius mes tada fiksuojame“, – teigė profesorius.
Profesorius minėjo, kad žiemą panašios oro anomalijos ir ypatingi reiškiniai fiksuoti tik prieš kelis dešimtmečius.
1956 metų sausį Klaipėdoje fiksuotas rekordinis vėjo greitis – siekė net 34 metrus per sekundę (m/s). 1993 sausio 14 d. Laukuvoje vėjo šuorai skriejo net 35 m/s greičiu.
„Čia jau vadinamas uraganinio stiprumo vėjo greitis. Šiuo metu toli dar iki tokių vėjo greičių. Šito ciklono sukelti vėjai, jų greičiai Lietuvoje nepasieks net 30 m/s“, – įvertino A. Bukantis.
Patarė, kaip saugotis nuo nerimstančio vėjo
Nors dabar siaučiančio vėjo greitis nepriskiriamas uraganinei vėtrai, jis jau atnešė skaudžių padarinių. Pranešama, kad apie 40 tūkst. namų ūkių liko be elektros, Kaune nuplėštas namo stogas, keliuose apvirto vilkikų.
A. Bukantis pastebi, kad pirmiausia nuo tokio stiprumo vėjo nukenčia pastatai, kurie ne iki galo atitinka statybos reikalavimus. Jis davė naudingų patarimų, kaip gyventojams apsisaugoti nuo siautėjančio vėjo žalos.
„Tikrai šitoks vėjo greitis, pavyzdžiui, apie 20 m/s, neturėtų padaryti žalos pastatams, kurie yra pastatyti pagal taisykles. Bet apskritai saugotis tokių vėjų reikia, ypač statant automobilius po medžiais. Reikia turėti omenyje, kad gali lūžinėti šakos, virsti ir patys medžiai. Reikėtų ir pėstiesiems pasisaugoti, ir automobilių aikštelėse pasirinkti vietą, kuri nebūtų pasiekiama virstančių medžių, krintančių šakų“, – sakė A. Bukantis.
Paklaustas, ar apskritai reikėtų nekelti kojos į lauką, kai siaučia tokie vėjai, A. Bukantis atsakė: „Nemanau. Čia dar nėra tokie vėjo greičiai, tikrai nėra jie žmogaus sveikatai pavojingi.“
Profesorius pridūrė, kad užklupus tokiai audrai ir vėjams, įsigalioja apribojimai darbui su aukštais įrenginiais, statybine technika. Pavyzdžiui, per tokį orą negalima tęsti aukštuminių kranų darbų statybose.
„Jie kiekvienas turi savo ribinę vėjo greičio reikšmę, kuriai esant gali dirbti. Štai tokie darbai gali būti stabdomi, o visi kiti gali vykti be problemų“, – apibendrino jis.
Orai bus permainingi – „kaip sūpynėse“
Portalas tv3.lt domėjosi, kokias eibes mums dar gali iškrėsti orai. A. Bukantis atskleidė, kad audros pasitraukimo tikėtis dar anksti. Ciklonas virš Lietuvos slinks ir mainys orus dar ir kitą savaitę.
„Aktyvios cikloninės veiklos laikotarpis dar nesibaigė, tęsis ir ateinančią savaitę. Su pertraukomis vis nedidelėmis atkeliaus pas mus po naują gilų cikloną. Kadangi jų trajektorijos dažniausiai bus panašios į šiandieninio ciklono, tai yra šiauriau Lietuvos slinks centras, vėl mes pateksime į pietinę dalį šių ciklonų.
Net ir sausio 18 d. numatomas vėl naujas svečias – gilus ciklonas. Vėl bus vėjo sustiprėjimai, plūstelės šiltesnis oras po vėsesnio laikotarpio, kuris tęsis ryt poryt. Galima sakyti, kaip sūpynėse: kelios dienos su neigiama temperatūra, po to vėl teigiama temperatūra“, – apie laukiančias orų permainas kalbėjo profesorius.
Perspėja, kad Lietuvą siaubs vėjas
Portalas tv3.lt primena, kad šiandien mūsų krašte siaus smarkūs vakarų, šiaurės vakarų vėjai, pajūryje tęsis audra, rašo meteo.lt
Dėl stipraus vėjo galimas ledų išlaužymas Kuršių mariose. Dėl susidariusios patvankos numatomas vandens lygių kilimas Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse.
Šiandien daug kur numatomi trumpi, daugiausia nedideli krituliai, vyraus lietus, šlapdriba. Vakarų, pereinančio į šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis 21–24 m/s, pajūryje iki 27 m/s. Aukščiausia temperatūra 3–6 laipsniai šilumos.
Sausio 15-os naktį kai kur trumpai pasnigs, dieną kritulių tikimybė maža. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai naktį daug kur, dieną vietomis sieks 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 0–4 laipsniai šilumos.
Sausio 16-os naktį be žymesnių kritulių, dieną daug kur krituliai – sniegas, šlapdriba, vakariniuose rajonuose pereinantys į lietų. Kai kur plikledis. Dieną pajūryje pietvakarių vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
