Laikoma, kad vasara prasideda tuomet, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra peržengia 15 °C, ir baigiasi, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau šios ribos. Taigi, remiantis standartine klimato norma (SKN, 1991–2020 m. vidurkis), meteorologinė vasara vidutiniškai Lietuvoje prasideda birželio 4 d., baigiasi rugsėjo 4 d., o vidutinė jos trukmė siekia 92 dienas.
Anksčiausiai – dar gegužės pabaigoje – vasara prasideda pietinėje, pietrytinėje Lietuvoje, o vėliausiai Žemaičių Aukštumoje (birželio 14–18 d.) bei pajūryje (birželio 12 d.). Vėliausiai vasara pasibaigia pajūryje (rugsėjo 12–16 d.), o anksčiausiai Žemaičių Aukštumoje ir Rytų Lietuvoje (rugpjūčio 28–rugsėjo 2 d.). Vidutiniškai meteorologinė vasara Lietuvoje trunka 92 dienas, ilgiausiai Kuršių Nerijoje ir pietvakarių Lietuvoje (101–102 dienas), trumpiausiai Žemaičių Aukštumoje, Laukuvos apylinkėse (vos 72 dienas).
Perskaičiavus SKN iš 1981–2010 m. į 1991–2020 m., paaiškėjo, kad pagal naująją SKN vasaros pradžia Lietuvoje tapo kur kas ankstesnė. Pagal 1981–2010 SKN, vasaros pradžia buvo birželio 11 d., o pabaiga rugpjūčio 31 d. Pagal naująją SKN vasaros pradžia vidutiniškai Lietuvoje tapo net 7 dienomis ankstesnė, o pabaiga 4 dienomis vėlesnė. Vasaros sezonas pailgėjo net 11 dienų.
Žvelgiant į meteorologinės vasaros nuo 1961 m. trukmės rekordus, kontrastai tarp atskirų metų labai dideli: ilgiausia vasara galima laikyti 2018 m., kai ji prasidėjo dar gegužės pradžioje, o baigėsi rugsėjo pabaigoje ir vidutiniškai Lietuvoje truko 137 dienas. Tačiau buvo metų, kuomet meteorologinės vasaros beveik iš viso nebuvo, pavyzdžiui, 1962 m. vasara tetruko vos 7 dienas, 1984 m – 39 dienas.
